kaspinas.jpgKrūties vėžys – piktybinis navikinis susirgimas, dažniausiai pažeidžiantis pažastinį kraštą (50 proc.) ir spenelius bei jų sritį (18 proc.). Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių moterų vėžinių susirgimų.

Krūties vėžys yra dažniausia moterų vėžio rūšis išsivysčiusiose šalyse, tačiau ji taip pat yra geriausiai ištirta ir labiausiai pasiduodanti gydymui. Daugiau nei pusę visų krūties vėžio atvejų pirmiausia atranda pačios moterys. Po šio pirmojo žingsnio yra daugybė skirtingų metodų, kuriais krūties auglį ar anomaliją galima tyrinėti toliau ir patvirtinti arba paneigti krūties vėžio diagnozę, suteikti papildomos informacijos apie tolesnius šios ligos gydymo būdus. Dauguma krūtyje randamų auglių yra nepiktybiniai. Maždaug trys iš keturių gumbelių, kurie iš pradžių buvo diagnozuoti kaip piktybiniai krūties vėžio augliai, po vėlesnių tyrimų pasirodė esą gerybiniai: cistos, fibroadenomos arba lipomos, kurios yra nesunkiai nustatomos ir gydomos. Išsamesni tyrimai atliekami tik tuomet, kai po pirminės apžiūros kyla įtarimų dėl krūties vėžio.

Simptomai: Ligos pradžioje dažniausiai nepasireiškia simptomai. Tačiau stebėkite save pačios:

Pastebėjus bet kokius krūtų pasikeitimus ar randate mazgelių, sustandėjimų, kurie nesumažėja po mėnesinių, būtinai kreipkitės į gydytoją, kad būtų atlikti tyrimai patikslinantys šių pokyčių kilmę.

Rizikos veiksniai: Krūties vėžio atsiradimo priežastys nėra pilnai ištirtos ir aiškios, tačiau yra tiksliai žinoma, kad kai kurių moterų polinkis susirgti krūties vėžiu yra ryškiai didesnis.

Veikiant įvairiems rizikos veiksniams ląstelės išklojančios pieno liaukų skiltis ar dar dažniau - latakus mutuoja (pasikeičia) ir besidaugindamos suformuoja naviką. Krūties vėžys dažniausiai prasideda krūties centre audinyje supančiame spenelį.

Žinoma daug rizikos veiksnių, kuriems veikiant padidėja rizika susirgti krūties vėžiu. Visus juos galima būtų suskirstyti į koreguojamus ir nekoreguojamus.

Nekoreguojami rizikos veiksniai:

 Koreguojami rizikos veiksniai:

Prevencija. Krūties vėžio riziką mažina:

 

Tyrimai. Be Jūsų pačios apžiūros bei apčiuopos, dar gali būti atliekami ir kiti papildomi tyrimai: echoskopija, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonanso tyrimas, darinio punkcija ar biopsija. Ultragarsinis krūtų tyrimas ypač efektyvus tiriant jaunas moteris, kurių krūties audinys storas ir tankus. Šis tyrimas padeda apsispręsti, ar reikalinga biopsija. Krūties biopsija - vienintelis būdas patvirtinti arba paneigti vėžį. Jos metu imamas audinio gabalėlis tiriamas mikroskopu. Kaulų scintigrafija, pilvo organų echoskopija, rentgenologinis plaučių tyrimas atliekami siekiant nustatyti vėžio išplitimą į kitus organus.

Gydymas. Dažniausiai taikoma operacija, spindulinis gydymas, chemoterapija bei hormoninis gydymas. Gydymo būdai bei jų eiliškumas priklauso nuo ligos išplitimo, moters sveikatos būklės bei prognozinių veiksnių.

 

Parengta pagal doc. Daivos Vitkienės informaciją; http://www.kmuk.lt/AGK/Pacientems/straipsniai1/Kruties_vezys.htm

 

Skaitykite daugiau:

Jei išgirdote diagnozę – krūties vėžys

Krūtų ligos

Kaip „atgauti“ krūtis po radikalios krūtų operacijos?

Moterims sergančioms krūties vėžiu trūksta vitamino D

Kas yra mamografija?

Sužinokite daugiau apie krūties vėžio diagnostiką

Fizinių pratimų nauda ir pavojai krūties vėžio gydymo metu

Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ informacija

Vėžio tipai A-Z

Rožinio kaspino draugija

ALMOS draugija