Taigi, gydymas buvo veiksmingas ir galima švęsti pergalę... Tačiau visiškai prarasti budrumo negalima. Jeigu liga jau kartą svečiavosi mūsų namuose, ji žino adresą ir gali sugrįžti. Šeimos gyvenimas palaipsniui sugrįžta į savo vėžes, tačiau dar keletą metų bus privaloma darytis tyrimus, lankytis pas gydytoją, naudoti profilaktines priemones.

Nedalyvaujant pasveikusiajam, yra rekomenduojama sušaukti šeimos susirinkimą ir aptarti tolimesnio bendravimo ir bendradarbiavimo modelį. Tai skamba banaliai, bet tikrai yra veiksminga. Daugelio mokslininkų nuomone, bet kuri stresinė situacija gali tapti esminiu impulsu ligai atsinaujinti. Po gydymo psichika dar kurį laiką negali taip pat sėkmingai funkcionuoti kaip iki ligos, todėl kartais pakanka ir visai nedidelio streso, kad liga pradėtų progresuoti.

Idealiausia būtų, jei pavyktų namuose sukurti saugią ir tausojančią aplinką. Gali būti, kad pasveikęs šeimos narys dar kartais elgsis agresyviai (tačiau tai tik iš inercijos). Nemanykite, kad dabar jau galite jam sakyti viską, ką galvojate ir ko nepasakėte ligos periodu. Ir dabar reikėtų švelniai reaguoti į emocijų audras, neimti to giliai į širdį ir neprovokuoti bereikalingų konfliktų.

Sveikstantiems yra būdingas dar vienas bendras bruožas - noras kuo greičiau imtis ankstesnių užsiėmimų. Tai tarsi iššūkis sau pačiam ir tarsi patikrinimas - „ar aš galiu?", „ar aš pakankamai sveikas?". Atsižvelkite į sveikatos būklę, galbūt švelniai pristabdykite pašėlusį norą gyventi, bet tuo pačiu leiskite mylimam žmogui mylėti gyvenimą ir džiaugtis kiekviena nugyventa diena. Todėl kad skausmas, išgyventas kartu su jumis, greičiausiai pakeitė požiūrį į daugelį dalykų. Būkite vieningi ir stiprūs! Mėgaukitės gyvenimu!

 

Informaciją parengė psichologė Laura Bratikaitė

 

Grįžti