Naktimis dirbantys žmonės labiau rizikuoja susirgti vėžiu, teigiama Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtoje ataskaitoje.
Mokslininkų nuomone, medicinos seserys ir stiuardesės, kurioms tenka dirbti ir naktimis, yra dukart labiau pažeidžiamos negu tos moterys, kurios dirba normaliu grafiku. Danijos valstybė jau pradėjo mokėti pinigines kompensacijas ilgai naktimis dirbusioms ir krūties vėžiu susirgusioms moterims.
Naktinis darbas prilygintas steroidams ir radiacijai
Pasaulinės sveikatos organizacijos Vėžinių susirgimų tyrimo skyrius pranešė, kad naktinis darbas „gali būti kancerogeniškai pavojingas“. Naktinio darbo sąlygos gali būti tapatinamos su tokiais, vėžį sukeliančiais veiksniais, kaip steroidai, saulės radiacija ir dyzelinių variklių išmetamosios dujos. Jeigu šios išvados bus pripažintos oficialiai, darbdaviams gali tekti keisti darbo sutartis milijonams žmonių, kad jiems būtų kompensuota už galimai pavojingą darbo grafiką. Vakarų Europos valstybėse naktimis dirba beveik 20 procentų visų darbingų žmonių.
Pirmą kartą apie ryšį tarp krūties vėžio ir naktimis naudojamo dirbtinio apšvietimo, pradėta kalbėti dar 1980 metais. Tada mokslininkai iškėlė klausimą, kodėl vėžinių susirgimų skaičius ėmė augti nuo 1930 metų, kai pradėjo didėti dirbančiųjų naktimis skaičius. Pradžioje su šia versija nesutiko daugelis specialistų. Tačiau vėliau buvo pastebėta, kad moterys, ilgus metus dirbančios naktimis, iš tikrųjų yra linkusios sirgti krūties vėžiu. Su gyvūnais atlikti bandymai taip pat parodė, kad vėžinės ląstelės greičiau vystosi tiems, kurie patiria didesnį dirbtinio apšvietimo poveikį. Šiuo metu tokios Pasaulinės sveikatos organizacijos išvados yra pagrįstos tik pagal rezultatus, gautus tiriant medicinos seseris ir stiuardeses. Specialistai pripažįsta, jog tam, kad galutinai patvirtinti arba paneigti šią hipotezę, būtina ištirti įvairių profesijų atstoves.
Reikia vengti darbo naktį
Yra keletas teorijų apie naktinio darbo poveikį ir įtaką vėžio vystimuisi. Teigiama, kad miego trūkumas susilpnina žmogaus imuninę sistemą ir organizmui pasidaro sunkiau kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Kita teorija - viskas priklauso nuo hormono melanino, slopinančio vėžinių ląstelių vystimąsi. Įprastai šį hormoną žmogaus organizmas gamina naktį, o dirbtinis apšvietimas, prie kurio tenka dirbti naktimis, mažina melanino koncentraciją organizme. Pagal vieną iš versijų, naktimis dirbantys žmonės yra veikiami kokio nors kito, mokslininkams iki šiol dar nežinomo, vėžį skatinančio faktoriaus.
Kai kurie ekspertai ir toliau lieka tos pačios nuomonės, kad vis dar nepakanka įrodymų, jog naktinės pamainos įtakoja vėžinius susirgimus. Bet kuriuo atveju, specialistai vieningai sutinka, kad geriausia yra vengti ilgai dirbti naktį. Jeigu to nepavyksta padaryti, grįžus namo, primygtinai siūloma miegoti tamsioje patalpoje.
Danija moka kompensacijas susirgusioms vėžiu
Danijos valdžia svarsto ar pripažinti krūties vėžį profesine liga. Šios Skandinavijos šalies vyriausybė jau pradėjo mokėti kompensacijas 37 moterims, kurios susirgo vėžiu dėl ilgo darbo naktimis. Danija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri oficialiai pripažino Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimo išvadas, kad ilgiau nei 20 metų dirbant naktimis, padidėja galimybė susirgti krūties vėžiu.
Nacionalinė profesinių ligų taryba prie Danijos Darbo ministerijos 2008 metais gavo 75 krūties vėžiu susirgusių moterų paraiškas dėl kompensacijų. Iš jų 37 buvo pripažintos pagrįstomis, nes šiais atvejais nebuvo daugiau jokių kitų reikšmingų veiksnių, tokių kaip paveldimumas, kurie galėjo įtakoti susirgimą krūties vėžiu. Moterims skirtų išmokų suma skyrėsi, kompensacijas išmokėjo darbdavių draudimo įmonės. 2008 metais Danijoje skrydžių palydovėms ir medicinos seserims išmokėta daugiau nei 700 000 litų kompensacijos.
Mokėti pinigines kompensacijas Danija nusprendė dar 2007 lapkritį, kai šios šalies ir tarptautinių tyrimų rezultatai atskleidė galimą ryšį tarp naktinio darbo ir krūties vėžio, jeigu naktimis dirbama ilgiau nei 20 metų. Danai rėmėsi dar 2001 metais „Fred Hutchinson" vėžio tyrimo centro išvadomis, kad darbas naktimis gali padidinti riziką susirgti krūties vėžiu net 60 procentų. Nacionalinės profesinių ligų tarybos atstovė Birgitte Lynhe sako, kad ši institucija laukia naujausių Tarptautinio Vėžio tyrimų centro išvadų. „Jei jie patvirtins ryšį tarp krūties vėžio ir nuolatinio darbo naktimis, mes svarstysime ar naktinį darbą įtraukti į sveikatai kenkiančių darbų sąrašą“, - sakė B.Lynhe.
„Būčiau tikrai metusi darbą“
Ulla Mahnkopf yra viena tų moterų, kuriai buvo sumokėta kompensacija. Ji net 30 metų dirbo stiuardese didžiausiose Skandinavijos SAS avialinijose. Ilgos darbo valandos, nereguliarus miegas ir tolimi skrydžiai, tokia buvo moters kasdienybė. Tada ji susirgo krūties vėžiu.
„Buvo siaubinga pasakyti vaikams, kuo aš susirgau. Bijojau pasakoti ne tik apie laukiančią operaciją, bet ir apie visas, tada užplūdusias mintis - ar aš tai išgyvensiu?“, - pasakojo U. Mahnkopf. „Pas mane buvo surasti du augliai, ne vienoje, o abiejose krūtyse. Pradžioje tai nesusiejau su mano naktiniu darbu. Aš nežinojau, kad tai gali būti susiję. Bet kai pažvelgiu atgal, dabar prisimenu, kad kai parskrisdavau, jausdavausi kaip būčiau ištrūkusi iš gniaužtų, gyvenau tarsi reaktyviniame lėktuve. Baigusi skraidyti gyvenu visai kitokį gyvenimą“.
„Būčiau tikrai metusi savo darbą, jeigu būčiau žinojusi apie gresiančius pavojus. Aš tikrai būčiau neskraidžiosi tiek metų, žinoma ne. Juk nuo vėžio galėjau mirti, o aš noriu gyventi!“.
Danų pavyzdžiu seka britai
Vis daugiau diskusijų dėl naktinio darbo pavojų kyla su vėžiu aktyviai kovojančioje Didžiojoje Britanijoje. „Aišku, mes dar gerokai atsiliekame nuo Skandinavijos pripažintų pavojų darbe“, - pripažįsta Stirlingo universiteto profesinės sveikatos priežiūros specialistas prof. Andrew Wattersonas. „Manau, kad čia tyko nemaža dalis visuomenės sveikatos problemų. Tyrimais jau įrodyta, kad naktinis darbas įtakoja širdies ir kraujagyslių ligas, skrandžio ir žarnyno problemas. Dėl to gali kilti komplikacijų ir moters nėštumo metu“.
Daugiau dėmesio skirti tyrimams ir susimąstyti apie gyvenimo būdą, britus paskatino ir medicinos sesers Annos Hancock istorija, papasakota BBC. Edinburge gyvenanti A. Hancock, kaip ir daugelis tėvų, turėjo dirbti naktimis - norint išlaikyti jauną šeimą, jai reikėjo daugiau pinigų. 1980 metais ji pradėjo dirbti „Leith“ ligoninėje. Po naktinės pamainos ji skubėdavo į darželį nuvesti tris vaikus, tada kelias valandas nusnausdavo, po to vėl lėkdavo į darželį ir parsivesdavo vaikus namo. Nuolatinis nuovargis ir nereguliari mityba, jai atrodė normalus, kasdienis dalykas. „Jaučiausi taip, lyg nuolat kovočiau su laiku. Ne viską spėdavau padaryti per dieną. Dažnai net nemiegodavau iki kitos dienos“, - pasakojo A. Hancock.
Dirbant ligoninėje, medicinos seselei išsivystė krūties vėžys. Jai buvo atlikta krūties operacija, teko ištverti spindulinį gydymą ir chemoterapiją. „Tuomet net nenutuokiau, kad vėžys galėjo atsirasti dėl mano darbo naktimis. Bet dabar žinau, jog yra tokia galimybė. Todėl noriu kad mane išgirstų kuo daugiau moterų, atsidūrusių panašiose situacijoje kaip aš: „Jūs turite galimybę pasirinkti - dirbti naktimis, ar ne“, - sakė A. Hancock. „Jeigu būčiau žinojusi tai, ką žinau dabar ... neverta taip rizikuoti savo sveikata“.
Naktinio darbo keliamais pavojais susirūpino Didžiosios Britanijos Sveikatos ir saugos komitetas. Jo vadovas dr. Johnas Osmondas patvirtino, kad komitetas jau užsakė mokslinius tyrimus: „Mes visada atidžiai sekėme įvairių tyrimų rezultatus ir specialistų diskusijas šiais klausimais. Pavedėme žymiems epidemiologams atlikti tyrimus apie naktinio darbo riziką, sieksime nustatyti, ar yra ryšys su krūties vėžiu. Tyrimo rezultatai bus 2011 metais“.
©Įveikligą.lt
Corbis.com nuotraukos
Skaitykite daugiau:
Jūsų aplinka. Kas gali sukelti vėžį?