Kas vyksta organizme, kai susergame vėžiu?
Vėžiniai susirgimai - nenormalus ir nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis bei plitimas kūne. Tai nulemia ląstelių augimą reguliuojančių ląstelių genų mutacijos. Galima teigti, kad kiekviename organizmo audinyje gali vystytis vėžys, o kai kuriuose net keletas skirtingų vėžio rūšių. Vėžys dažniausiai atsiranda ląstelėse, kurios dauginasi ir dalinasi greičiausiai. Vėžio ląstelės nepaklūsta įprastinei kontrolei ir dauginasi pagal savo individualų planą. Jos sugeba judėti iš vienos organizmo vietos į kitą, implantuotis organuose ir ten formuoti auglius. Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
- chirurginis vėžinio audinio pašalinimas. Jei auglys „lokalizuotas“ ir „prieinamas“, operacija yra rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas gydymo būdas. Jos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo atsinaujinimo tikimybė. Papildomai dažnai reikia pašalinti vietinius ir sritinius limfmazgius, kurie reikalingi vėžio stadijai nustati. Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija, mastektomija.
- chemoterapija - vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai gydant chemoterapija, vėliau palaipsniui atsistato.
- švitinimas (radioterapija) - vėžinių (ir kai kurių kitų susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą. Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant leukemijas ir limfomas.
- hormonų terapija - gydymas, kuris trukdo vėžio ląstelėms gauti joms reikalingų hormonų. Kartais sergantiems vėžiu tenka pašalinti hormonus gaminančius organus tokius, kaip kiaušidės ar sėklidės, skydliaukė. Kai kuriais atvejais skiriami vaistai, stabdantys hormonų gamybą arba keičiantys jų veiklą. Kaip ir chemoterapija, hormonų terapija yra sisteminis gydymas, jis veikia ląsteles visame kūne.
- imunoterapija - vėžio gydymo metodas, kurio metu stengiamasi panaudoti/suaktyvinti imuninės sistemos veikimo mechanizmus ir taip naikinti piktybines ląsteles, sukėlusias ligą. Imuninė sistema reaguoja į aplinkos veiksnius atskirdama savas ir svetimas ląsteles, tačiau dažniausiai navikinės ląstelės yra daugiau ar mažiau toleruojamos, nes tai paprastai yra savos ląstelės, pakitusios taip, kad nevaldomai dauginasi ir plinta. Visgi dauguma piktybinių ląstelių turi savitų antigenų ar paviršiaus receptorių, išskiriančių jas iš aplinkinių (sveikų) ląstelių. Vienintelis imunoterapijos metodas, kurio veiksmingums yra neginčijamai įrodytas - alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (senas terminas: alogeninė kaulų čiulpų transplantacija). Šios transplantacijos pradėtos atlikti, siekiant suteikti išgyvenimo galimybę ligoniams, kurie serga kraujo navikinėmis ligomis ir yra gydomi intensyvia chemoterapija. Tokia chemoterapija sunaikina ne tik vėžines ląsteles, bet ir normalias kraujo ląsteles, kurios yra būtinos gyvybei. Sėkmingai persodinus sveiko donoro kamienines kraujodaros ląsteles pacientui po chemoterapijos, atstatoma kraujo ląstelių nuolatinė gamyba organizme. Už didelius nuopelnus kamieninių kraujodaros ląstelių persodinimo srityje šio gydymo būdo pradininkas E. D. Thomas buvo apdovanotas Nobelio premija.
Vis plačiau taikant šį metodą ir atliekant intensyvius mokslinius tyrimus, buvo pastebėtas ir kitas, jau imunologinis tokios transplantacijos poveikis - donoro (kito organizmo) kamieninių kraujodaros ląstelių, prigijusių šeimininko (host) organizme, gaminami T limfocitai, be įprastinių savo funkcijų, specifiškai naikina beatsinaujinančias navikines ląsteles šeimininko organizme. Šis reiškinys pirmiausia buvo pastebėtas tiriant pacientus, sergančius leukemija, todėl jis buvo pavadintas „transplantatas prieš leukemiją“ (angl. Graft-versus-Leukemia Effect, GVL).
Pastarųjų metų tyrimai vis patikimiau įrodo esant „transplantanto prieš naviką“ (angl. Graft-versus-Tumor effect, GVT) efektą. Tai reiškia, jog specifinis T limfocitų poveikis yra nustatytas ne tik prieš leukemijos navikines ląsteles, bet ir prieš kitų rūšių vėžio, tokio kaip inkstų ląstelių karcinoma (angl. renal cell carcinoma), ląsteles. Deja, šis teigiamas transplantacijos poveikis kol kas neatsiejamas nuo vienos iš sunkiausių komplikacijų - ligos „transplantantas prieš šeimininką“ (angl. Graft-Versus-Host Disease, GVHD), kuri yra viena dažniausių mirtingumo priežasčių po alogeninės transplantacijos. Vykdomi intensyvūs moksliniai tyrimai, siekiant sustiprinti teigiamą poveikį ir prislopinti komplikacijas.
Kita grupė imunoterapijos metodų pasitelkia antikūnus, atpažįstančius piktybines ląsteles per jau minėtus piktybinėms ląstelėms būdingus antigenus ir stimuliuojančius imuninės sistemos reakciją į jas. Pavyzdžiui, herceptinas yra antikūnas, nukreiptas prieš paviršinį receptorių ErbB2, dažnai randamą krūties vėžio ląstelėse.
Dar kita grupe metodų stengiamasi aktyvuoti organizmo T-limfocitus (citotoksinius T limfocitus bei T limfocitus „helperius") ir paskatinti juos naikinti navikines ląsteles. Tai realizuojama imunizuojant pacientus įvairiais būdais pateikiamais vėžiniais antigenais.
Kai kuriais atvejais imunoterapija remiasi ne specifiniu poveikiu (antikūnai bei specifinės T-ląstelių reakcijos), o aktyvuoja nespecifines imunines reakcijas, kurios paskatina uždegimą (nespecifinį procesą) naviko apimtame audinyje. Tai gali būti taikoma, kai navikas slopina specifinę organizmo imuninę reakciją į antigenus, esančius navikinių ląstelių paviršiuje.
- biologinė terapija pradėta naudoti neseniai. Ji sukurta remiantis naujausiais moksliniais tyrimais apie navikus. Ši terapija unikali tuo, jog ji nesunaikina sveikų ląstelių, o atakuoja piktybinį naviką, užblokuoja tam tikrus receptorius, ir navikas nebeauga. Todėl ši biologinė terapija vadinama į taikiklį - vėžinę ląstelę - nukreipta terapija. Biologinė terapija naudojama krūties, storosios žarnos ir ne Hodžkino limfomai gydyti.
- kaulų čiulpų transplantacija yra taikoma gydant kai kurias vėžio rūšis (Leukemija ir kitos onkohematologinės ligos, Krūtų vėžys), taip pat kai kurias kraujo ligas (anemija).
Transplantacija būna trijų rūšių:
- Alogeninė, kai persodinami kito žmogaus čiulpai. Tai gana efektyvi transplantacija, tačiau labiausiai rizikinga. Saugesnė giminingų donorų transplantacija (dažniausiai brolių ar seserų), tačiau jei nėra tinkančio giminingo donoro, daroma negiminingų donorų. Negiminingų donorų transplantacijos Lietuvoje pradėtos daryti tik 2004 metų gruodžio 1 dieną.
- Singeninė alogeninės transplantacijos rūšis, kai persodinamos identiško dvynio kaulų čiulpų kamieninės ląstelės. Tai saugiausiai ir efektyviausia transplantacijos rūšis.
- Autogeninė, kai persodinami savi kaulų čiulpai. Tai gana saugi transplantacija, tačiau kraujo vėžio atveju yra nemaža ligos atsinaujinimo tikimybė.
Paimtos kamieninės ląstelės intraveniniu būdų supilamos pacientui. Po transplantacijos pavojingiausios yra pirmosios dvi-keturios savaitės. Chemoterapijos metu sunaikinus kaulų čiulpus, sutrinka ir susilpnėja imuninės sistemos veikla. Kol persodintos kamieninės ląstelės įsitvirtina ir pradeda gaminti naujas kraujo ląsteles, ligonis imlus įvairioms infekcijoms, linkęs kraujuoti. Skiriamos didelės antibiotikų ir kitų preparatų dozės siekiant apsaugoti nuo infekcijų ir jas gydyti. Taikomos trombocitų, eritrocitų transfuzijos. Ligonis geria specialius vaistus, saugančius nuo tranplantato prieš šeimininką reakcijos išsivystymą. Jei procedūra sėkminga ir organizmas neatmeta svetimų ląstelių, per 2-4 savaites kamieninės ląstelės prigyja ir pradeda gaminti kraują, palaipsniui nutraukiamas antibakterinis, priešvirusinis gydymas, mažėja kraujo preparatų perpylimas. Jei neišsivysto kitos komplikacijos ligonis po 4-8 savaičių išrašomas namo .Po alogeninės transplantacijos ilgai duodami imunosupresantai (imuninę sistemą silpninantys vaistai), todėl gana ilgai (nuo 6 mėn. iki 2 metų) imuninė sistema būna nepilnai funkcionuojanti, dėl to reikia ypač saugotis įvairių ligų.
Visi šie vėžio gydymo būdai yra unikalūs, tačiau be privalumų turi ir nemažai trūkumų. Todėl dažniausiai šie piktybinių navikų gydymo metodai papildo vienas kitą ir yra taikomi derinant vieną su kitu. Pavyzdžiui, piktybiniai navikai gydomi spinduline terapija ir paraleliai - chemoterapija. Vis dažniau piktybiniams navikams gydyti pasitelkiamos per pastarąjį dešimtmetį ypač ištobulėjusios spindulinio gydymo technologijos. Chirurginis gydymas yra efektyviausias ankstyvųjų stadijų navikų atvejais, tačiau ankstyvas vėžys Lietuvoje nustatomas tik 30-40 proc. pirminių ligonių. Didesnei ligonių daliai diagnozės nustatymo metu yra išplitęs arba metastazinis navikas, todėl chirurginis gydymas dėl naviko išplitimo ar dėl blogos ligonio būklės negalimas.
XXI amžiaus proveržis spindulinėje terapijoje
Robotinė radiochirurgija arba naviko „sunaikinimas" nepažeidžiant aplinkinių audinių ir organų, jau tapo išsigelbėjimu ne vienam žmogui, kuriam vėžys išsivystė sunkiai pasiekiamoje kūno vietoje: galvos ir nugaros smegenyse. Procedūros metu spinduliai pasiekia bet kurioje kūno vietoje esantį naviką ir jį sunaikina, maksimaliai išsaugodami sveikus audinius. Švitinimo tikslumas siekia iki 1 mm.
Robotinės radiochirurgijos metodas buvo sukurtas galvos smegenų navikų gydymui. Pirmajam, tik galvos augliams gydyti skirtam, robotui mokslininkai suteikė „Gamma Knife“ vardą. Prieš kelis metų pasaulį jau išvydo ir viso kūno navikų gydymui pritaikytas robotas, pavadintas „virtualiuoju peiliu“ - „Cyber Knife“.
Procedūros metu „Cyber Knife“ robotas švitina naviką net iš 150-200 skirtingų kampų. Tuo tarpu paprastosios radioterapijos metu spindulys į auglį nukreipiamas vos iš 3-7 kampų. Spindulių kampų gausa leidžia pasiekti ir tuos navikus, kurių dėl ypač sudėtingos lokacijos negalima nei išoperuoti, nei sunaikinti brachiterapijos ar standartinės radioterapijos pagalba.
Šiuo metu pasaulyje yra 155 „Cyber Knife“ robotai, atliekantys vėžio gydymo procedūras. Iki šiol piktybiniai navikai šio roboto pagalba „išoperuoti“ jau per 60 tūkst. pacientų, tarp kurių yra ir pacientų iš Lietuvos.
Arčiausiai nuo Lietuvos spindulinėms procedūroms atlikti skirtas robotas yra Miunchene. Vokiečiams „CyberKnife“ roboto procedūra nieko nekainuoja, ji kompensuojama valstybės. Tačiau pagalbos ieškantiems lietuviams Vokietijoje procedūra kainuotų itin didelius pinigus, kurių šie dažniausiai tiesiog nepajėgia surinkti. Apie naująjį robotą išgirdę lietuviai renkasi šalis, kuriose gydymas kainuoja kiek įmanoma mažiau. Tikriausiai todėl jie savomis lėšomis keliauja į Turkiją, kur viena gyvybiškai svarbi procedūra kainuoja apie 10-15 tūkst. eurų.
Skaitykite daugiau:
Nėra dviejų identiškų pacientų
Kaip „atgauti“ krūtis po radikalios krūtų operacijos?