Žarnyno navikais vadinami gerybiniai arba piktybiniai žarnyno augliai. Pagal tai, kurioje žarnyno vietoje jie atsiranda, skirstomi į storosios ir plonosios žarnos navikus.
Dažniausiai pasitaiko storosios žarnos auglių, o plonosios žarnos rečiau. Dažniausias piktybinis žarnyno navikas – storosios žarnos vėžys (kolorektalinė karcinoma), dažniausi gerybiniai navikai – storosios žarnos polipai.
Priežastys:
- Manoma, kad storosios žarnos polipai gali supiktybėti.
- Paveldima šeiminė adenomatozinė polipozė padidina riziką susirgti žarnyno vėžiu.
- Jei valgoma daug riebaus ir mažai skaidulų turinčio maisto.
- Riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina amžius.
- Lėtinės uždegiminės žarnų ligos tokios, kaip opinis kolitas taip pat gali sudaryti palankią terpę vėžiui.
- Rūkymas.
- Anksčiau buvęs storosios žarnos vėžys.
- Plonosios žarnos vėžio rizika didėja, jei sergama Krono liga, žarnyno polipoze, esant įgimtam ar įgytam imunodeficitiniam sindromui.
Simptomai: Dažniausiai ligos pradžioje nepasireiškia jokie simptomai, tačiau ligai progresuojant, gali pasireikšti kai kurie žemiau išvardinti simptomai:
- Pilvo pūtimas
- Bendras silpnumas
- Dažnas tuštinimasis
- Kūno masės mažėjimas
- Nuovargis
- Vidurių užkietėjimas
- Dujų susilaikymas
- Tuštinimasis su krauju
- Stiprus, raižantis pilvo skausmas
- Pilvo gurgėjimas
Tyrimai ir diagnostika: Ištirdamas tiesiąją žarną pirštu, gydytojas gali apčiuopti tiesiosios žarnos naviką. Kartais, jei auglys didelis, jį galima apčiuopti ir spaudžiant pilvą. Tam, kad gydytojas pamatytų būklę storojoje žarnoje, atliekamas endoskopinis tyrimas - kolonoskopija arba rektoskopija, t.y. žarna apžiūrima specialiu instrumentu su šviesos šaltiniu ir, jei reikia, atliekamos biopsijos. Storoji žarna gali būti tiriama ir rentgenologiniu būdu, tačiau tokiu atveju negalima paimti biopsinės medžiagos. Ar vėžys išplito į kitus organus, nustatoma atliekant vidaus organų echoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar kitus tyrimus.
Nemažiau svarbūs yra kraujo tyrimai. Atlikus kraujo tyrimus gali būti randamas sumažėjęs hemoglobino kiekis, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, o kartais nustatomas specialus storosios žarnos vėžio žymuo. Taip pat atliekamas išmatų tyrimas kraujavimo nustatymui.
Plonosios žarnos auglius diagnozuoti yra sunku, gali būti atliekami įvairūs tyrimai: gastroduodenoskopija (endoskopu apžiūrima tik pati viršutinė plonosios žarnos dalis), rentgenologinis žarnos tyrimas, kompiuterinė tomografija, echoskopija, kartais - ir angiografija (speciali medžiaga leidžiama į kraujagysles ir stebima, ar ji išsiskiria į žarnyną - tai rodytų, kad yra kraujavimas į plonąją žarną). Jei šiais metodais nepavyksta patikslinti diagnozės (o įtariamas plonosios žarnos auglys), gali būti atliekama diagnostinė operacija.
Gydymas: Storosios žarnos polipai šalinami endoskopiniu būdu - atliekama kolonoskopija ir polipai specialiom žnyplytėmis nugnybiami. Jei sergama šeimine adenomatozine polipoze - šalinama storoji žarna. Storosios ir plonosios žarnos vėžys gydomas chirurginiu būdu, po operacijos skiriamas spindulinis gydymas ir chemoterapija (gydoma 5-fluoruracilu, levamizoliu).
Profilaktika. Rekomenduojama vyresniems nei 40-45 m. kasmet atlikti digitalinį tiesiosios žarnos ir išmatų tyrimą, kraujavimo piežasčiai nustatyti, o kas 3-5 m. - atlikti kolonoskopiją. Rizikos grupės žmonėms kolonoskopijos turi būti atliekamos dažniau. Po storosios žarnos vėžio pašalinimo gali būti reguliariai tiriamas specialus vėžio žymuo. Jei jis vėl pradeda didėti, įtariama, kad vėžys atsinaujino.
Parengta pagal www.sveikas.lt
Skaitykite daugiau:
Maži nusiskundimai – rimtos ligos
Medikai ragina pacientus kalbėti apie tuštinimosi sutrikimus, nes jie gali būti vėžio požymis
Vitaminas D gali smarkiai sumažinti žarnyno vėžio tikimybę
Komentara