Krūties vėžys – piktybinis navikinis susirgimas, dažniausiai pažeidžiantis pažastinį kraštą (50 proc.) ir spenelius bei jų sritį (18 proc.). Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių moterų vėžinių susirgimų.
Krūties vėžys yra dažniausia moterų vėžio rūšis išsivysčiusiose šalyse, tačiau ji taip pat yra geriausiai ištirta ir labiausiai pasiduodanti gydymui. Daugiau nei pusę visų krūties vėžio atvejų pirmiausia atranda pačios moterys. Po šio pirmojo žingsnio yra daugybė skirtingų metodų, kuriais krūties auglį ar anomaliją galima tyrinėti toliau ir patvirtinti arba paneigti krūties vėžio diagnozę, suteikti papildomos informacijos apie tolesnius šios ligos gydymo būdus. Dauguma krūtyje randamų auglių yra nepiktybiniai. Maždaug trys iš keturių gumbelių, kurie iš pradžių buvo diagnozuoti kaip piktybiniai krūties vėžio augliai, po vėlesnių tyrimų pasirodė esą gerybiniai: cistos, fibroadenomos arba lipomos, kurios yra nesunkiai nustatomos ir gydomos. Išsamesni tyrimai atliekami tik tuomet, kai po pirminės apžiūros kyla įtarimų dėl krūties vėžio.
Simptomai: Ligos pradžioje dažniausiai nepasireiškia simptomai. Tačiau stebėkite save pačios:
- Kartais galima pastebėti krūties formos ar simetrijos pokyčius,
- Stebėkite ar nėra pokyčių aplink spenelį
- Pažiūrėkite, ar nepadidėję pažasties limfmazgiai
- Pažiūrėkite ir pačiupinėkite krūtis, ar nėra sukietėjimų ir ar kitokių darinių
- Atkreipkite dėmesį į išskyras iš spenelio ypač jeigu jos yra kraujingos ir išsispaudžia tik iš vienos krūties.
- Krūties skausmas - gana retas krūties vėžio simptomas, bet jam atsiradus, pasikonsultuokite su savo gydytoju.
Pastebėjus bet kokius krūtų pasikeitimus ar randate mazgelių, sustandėjimų, kurie nesumažėja po mėnesinių, būtinai kreipkitės į gydytoją, kad būtų atlikti tyrimai patikslinantys šių pokyčių kilmę.
Rizikos veiksniai: Krūties vėžio atsiradimo priežastys nėra pilnai ištirtos ir aiškios, tačiau yra tiksliai žinoma, kad kai kurių moterų polinkis susirgti krūties vėžiu yra ryškiai didesnis.
Veikiant įvairiems rizikos veiksniams ląstelės išklojančios pieno liaukų skiltis ar dar dažniau - latakus mutuoja (pasikeičia) ir besidaugindamos suformuoja naviką. Krūties vėžys dažniausiai prasideda krūties centre audinyje supančiame spenelį.
Žinoma daug rizikos veiksnių, kuriems veikiant padidėja rizika susirgti krūties vėžiu. Visus juos galima būtų suskirstyti į koreguojamus ir nekoreguojamus.
Nekoreguojami rizikos veiksniai:
- lytis (moterys serga 100 kartų dažniau nei vyrai).
- amžius (77 proc. moterų, sergančių krūties vėžiu yra vyresnės nei 50 metų).
- genetiniai rizikos veiksniai (nuo 5 iki 10 proc. krūties vėžio atvejų yra sąlygoti genų, kurie gali būti paveldėti tiek iš motinos, tiek iš tėvo. Šie genai taip pat didina kiaušidžių vėžio riziką moterims ir prostatos vėžio - vyrams). Nustatyta, kad moterys, kurios genetiškai paveldi riziką susirgti, krūties vėžiu suserga anksti (iki 45 m.).
- šeimos anamnezėje krūties vėžys.
- giminėje diagnozuotas krūties vėžys (ne visada toje pačioje giminėje diagnozuoti krūties vėžio atvejai yra paveldimi. Kartais vienos giminės žmonių sergamumą tomis pačiomis ligomis nulemia jų žalingi įpročiai, netinkama mityba ar tam tikros gyvenimo sąlygos).
- gyvenime anksčiau buvęs krūties vėžys (moteriai su krūties vėžiu vienoje krūtyje yra 3 - 4 kartus didesnė rizika, kad vėžys gali išsivystyti ir kitoje krūtyje).
- rasė (baltaodės moterys turi didesnę riziką susirgti lyginant su juodaodėmis, aziatės ir ispanų tautų moterys turi žymiai mažesnę).
- anksčiau buvusi proliferacinė krūties liga.
- praeityje buvęs krūties švitinimas (vaikystėje ar jaunystėje taikyta spindulinė terapija krūtinės ląstos srityje).
- ankstyvos pirmosios menstruacijos ir vėlyva menopauzė (moterims, kurioms mėnesinės prasidėjo anksčiau nei 11 gyvenimo metais, o menopauzė vėliau 52).
Koreguojami rizikos veiksniai:
- negimdžiusios moterys ir tos, kurios pirmą vaiką pagimdė vyresnės nei 30 metų amžiaus.
- nemaitinimas krūtimi.
- rūkymas ir alkoholis.
- ilgalaikis geriamųjų hormoniniai kontraceptikai ar pakaitinės lytinių hormonų terapijos vartojimas (5-7 metai ir ilgiau).
- kai kurie gyvensenos ypatumai (rūkymas, gausus riebaus maisto, alkoholio vartojimas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas).
- žalingi aplinkos veiksniai (radiacija, elektromagnetiniai laukai, cheminės medžiagos).
Prevencija. Krūties vėžio riziką mažina:
- sveika mityba – reikia vartoti daug skaidulingo maisto, ypač menstruacijų metu, o riebalai maiste neturėtų viršyti 20 proc.,
- reguliari mankšta,
- antioksidantai (vitaminai A ,C, E, selenas ir kt.),
- žinomų rizikos veiksnių - alkoholio ir rūkymo - vengimas.
- Savityra. Moterims pačioms apžiūrėti ir apčiuopti krūtis patariama jau nuo 20 metų amžiaus. Tą reiktų atlikti kiekvieną mėnesį tuoj pat po menstruacijų. Klinikinis krūtų ištyrimas rekomenduojamas kartą per tris metus. Po 40 metų amžiaus šį tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet.
Tyrimai. Be Jūsų pačios apžiūros bei apčiuopos, dar gali būti atliekami ir kiti papildomi tyrimai: echoskopija, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonanso tyrimas, darinio punkcija ar biopsija. Ultragarsinis krūtų tyrimas ypač efektyvus tiriant jaunas moteris, kurių krūties audinys storas ir tankus. Šis tyrimas padeda apsispręsti, ar reikalinga biopsija. Krūties biopsija - vienintelis būdas patvirtinti arba paneigti vėžį. Jos metu imamas audinio gabalėlis tiriamas mikroskopu. Kaulų scintigrafija, pilvo organų echoskopija, rentgenologinis plaučių tyrimas atliekami siekiant nustatyti vėžio išplitimą į kitus organus.
Gydymas. Dažniausiai taikoma operacija, spindulinis gydymas, chemoterapija bei hormoninis gydymas. Gydymo būdai bei jų eiliškumas priklauso nuo ligos išplitimo, moters sveikatos būklės bei prognozinių veiksnių.
- Chirurginis gydymas. Jo metu pašalinamas navikinis audinys su sveikų audinių dalimi. Atsižvelgiant į proceso išplitimą, gali būti pašalinamas tik navikas ir aplinkiniai audiniai (sektorinė rezekcija) ar visa krūtis (mastektomija). Jei pieno liauka visiškai pašalinama, tos pačios operacijos metu ar po tam tikro laiko gali būti atliekama plastinė rekonstruojamoji krūties operacija. Krūtį tausojančių operacijų rezultatai tokie pat geri kaip ir mastektomijų.
- Spindulinis gydymas. Jis dažniausiai skiriamas po operacijos. Jo metu aparatų sukurta aukštos energijos radiacija žudo vėžio ląsteles. Taip užkertamas kelias vėžio atkryčiui likusiuose krūties audiniuose bei jo išplitimui į limfmazgius.
- Chemoterapija. Tai vėžio ląstelių naikinimas stipriai veikiančiais vaistais. Chemoterapija gali būti skiriama prieš operaciją, kad sumažinti naviko dydį ir sudaryti galimybę atlikti krūtį tausojančią operaciją (neoadjuvantinė chemoterapija) arba po operacijos kad stabdyti vėžinių ląstelių augimą bei dauginimąsi (adjuvantinė chemoterapija). Dažniausiai gydoma kombinuotai. Taip gydomas visas kūnas, o ne vien pažeista krūties dalis.
- Hormonų terapija. Skiriama moterims, kurioms, padarius hormonų receptorių testą, naviko audinyje nustatoma estrogenų ir/ar progesterono receptorių. Skiriami estrogenų receptorius blokuojantys ar estrogenų gamybą slopinantys vaistai.
- Imunoterapija. Metodas, pasitelkiantis organizmo imunines (apsaugos) savybes kovojant su vėžiu.
- Kombinuotas gydymas. Jis taikomas dažniausiai, derinant du ar kelis gydymo metodus.
Parengta pagal doc. Daivos Vitkienės informaciją; http://www.kmuk.lt/AGK/Pacientems/straipsniai1/Kruties_vezys.htm
Skaitykite daugiau:
Jei išgirdote diagnozę – krūties vėžys
Kaip „atgauti“ krūtis po radikalios krūtų operacijos?
Moterims sergančioms krūties vėžiu trūksta vitamino D
Sužinokite daugiau apie krūties vėžio diagnostiką
Fizinių pratimų nauda ir pavojai krūties vėžio gydymo metu
Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ informacija
Komentara