0

Naudodamiesi lazeriais, medikai gali paimti gyvų organizmo ląstelių „pirštų atspaudus“ ir aptikti ląstelių gyvybinių procesų pokyčius, galinčius nulemti vėžį. Šiuo revoliuciniu diagnostikos metodu jau dabar gebama aptikti skrandžio vėžį be jokių sudėtingų procedūrų, rašo "Iliustruotasis mokslas".

Vėžys beveik visada prasideda, kai infekcijos, toksinai, ultravioletinė šviesa ir panašūs veiksniai neigiamai paveikia sveikas ląsteles, kai sutrinka jų biocheminiai procesai ir sveikos ląstelės tampa vėžinės.

Iki šiol ankstyvosios stadijos vėžį buvo įmanoma aptikti paėmus audinio mėginį ir jį ištyrus laboratorijoje. Šiandien medikai, taikydami naująsias lazerių technologijas, gali ištirti giliai organizme esančių gyvų ląstelių biocheminę sudėtį gerokai prieš pasireiškiant ligai.

Naujasis gydytojų ginklas nuo vėžio yra vadinamasis Ramano endoskopas, kuriuo nustatoma ląstelių biocheminė būklė. Pagrindinis metodas buvo žinomas ir taikomas keletą metų, tačiau tik 2010 metais Zhiwei Huangui, Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkui, pavyko jį taip ištobulinti ir suderinti su kitomis pažangiomis technologijomis, kad padėtų aptikti labai ankstyvas skrandžio vėžio stadijas. 

Kiekvieną ląstelę galima ištirti detaliai

Ramano endoskopija pagrįsta tuo, kad, kai konkretaus bangų ilgio lazerio spindulys nukreipiamas į audinį, ląstelės baltymai, lipidai, DNR ir t. t. sugeria nedidelę šviesos energijos dalį. 

Apšviestas objektas ima skleisti šviesą, jos bangų ilgis būna šiek tiek pakitęs. Šis fizikinis procesas vadinamas netampriąja šviesos sklaida. Priklausomai nuo to, su kokia molekule sąveikauja šviesos spindulys, atspindėtos šviesos bangų ilgis bus didesnis arba mažesnis už pirminio lazerio spindulio bangų ilgį. Trisdešimt dvi endoskopo antgalyje esančios skaidulos registruoja atspindėtą šviesą, o prie endoskopo prijungtas kompiuteris apskaičiuoja šviesos bangų ilgio pokytį ir nustato spalvą.

Jeigu kurios nors ląstelės ima elgtis nenormaliai arba yra linkusios tapti vėžinės, pakinta jų molekulių biocheminė sandara – tai matyti iš jų „pirštų atspaudo“, t. y. lyginant jų ir sveikų ląstelių atspindėtą šviesą. 

„Ramano endoskopas ištiria tik kvadratinį audinio milimetrą, tačiau ir tokiame plote yra milijonas ląstelių. Techniškai galime išmatuoti kiekvieną atskirą ląstelę, ištirti jos baltymus ir lipidus, tačiau kur kas lengviau yra ištirti audinį laboratorijoje“, – teigia Zhiwei Huangas, išbandantis naująjį diagnostikos metodą Singapūro ligoninėse. 

Tyrimas gali būti atliekamas tiesiogiai skrandyje

Zhiwei Huango vadovaujama mokslininkų grupė 2010 metais publikavo dvi mokslines studijas: ligoniai, kenčiantys nuo virškinamojo trakto sutrikimų, galinčių išsivystyti į vėžį, buvo tiriami trimis skirtingais metodais. 

Pirmasis – tam tikras tyrimas, kai atliekama tradicinė skrandžio biopsija (t. y. audinio mėginio paėmimas) ir histologinė mikroskopinė analizė, norint nustatyti bet kokius ląstelių pokyčius. Antruoju atveju laboratorijoje Ramano endoskopijos metodu buvo tiriamas biopsijos būdu paimtas audinio mėginys ir ieškoma nenormalių „pirštų atspaudų“, kurie parodytų ląstelių pokyčius. Trečiuoju atveju biopsija nebuvo atliekama – Ramano endoskopas buvo įvedamas tiesiogiai į skrandį.

Šio sudėtinio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar Ramano endoskopija gali aptikti ląstelių pokyčių taip pat gerai, kaip tradicinė histologinė analizė naudojantis mikroskopu ir ar galima atlikti Ramano tyrimą ligonio organizme, t. y. prieš tai neatliekant skausmingos procedūros –ligonio skrandžio biopsijos. 

Rezultatai parodė, kad visi trys metodai yra vienodai patikimi. Ramano endoskopas nesuklydo atpažindamas Helicobacter pylori bakterija užkrėstas ląsteles. Ši bakterija yra pilvo skausmų priežastis ir beveik visada įspėja, kad žmogus gali susirgti skrandžio vėžiu. 

Ramano endoskopu buvo galima aptikti 80 proc. audinio mėginių, kurių ląstelių pokyčiai būdingi vėžinių ląstelių užuomazgoms. Ši ankstyvoji vėžio stadija vadinama metaplazija. Jeigu dar šioje stadijoje imama kovoti su jos priežastimi, pvz., su Helicobacter pylori užkratu, galima sustabdyti procesą, ir vėžys niekada nepasireikš.

Be to, rezultatai parodė, kad ši švelnioji skrandžio ligų diagnostika daugiau nei 94 proc. atvejų sugebėjo aptikti labai ankstyvus ląstelių pokyčius, rodančius, kad pradeda vystytis skrandžio vėžys. 

„Ramano endoskopo gebėjimas analizuoti ląstelių molekules – tai galingas įrankis, leidžiantis diagnozuoti ankstyvąsias vėžio stadijas atliekant eilinę sveikatos patikrą“, – aiškina Zhiwei Huangas. 

Mokslininkas žada, kad taip pat greitai bus galima diagnozuoti ne tik skrandžio vėžį: 

„Mūsų sukurtas naujas metodas gali būti pritaikytas ir kitiems vidaus organams tirti, pavyzdžiui, plaučiams ir šlapimo pūslei. Tereikia pasinaudoti lanksčiuoju endoskopu, jis nesunkiai gali būti įkišamas per kvėpavimo arba šlapimo takus.“
 

www.iliustruotasismokslas.lt informacija

 

 

Rašyti komentarą


Security code  

2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis