0

tyrimai mikroskopu.jpgKokių kamieninių ląstelių buvo suleista, gydant skrandžio vėžiu sirgusį šviesaus atminimo Vytautą Kernagį? Embriono kamieninių ląstelių, gydymas kuriomis - nelegalus? Kamieninių ląstelių, kurios gaunamos iš virkštelės? Ar kaulų čiulpų kamieninių ląstelių?

„Pats esu girdėjęs visokių kalbų, bet paskalos neturi jokio pagrindo. V. Kernagiui buvo skirtas gydymas dendritinėmis, - iš jo paties kraujo paimtomis ir specialiu būdu apdorotomis ląstelėmis“, - patikino Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas, kartu su maestro V. Kernagiu nuėjęs visą ligos gydymo kelią. 

Dendritinės ląstelės – retam girdėtas terminas. Kuo jos ypatingos?

Dendritinės ląstelės – tai tikrai ne embriono ir ne virkštelės kamieninės ląstelės. Tai „pakeistos“ paties ligonio ląstelės, tiksliau-ląstelių pirmtakai. Ląstelės yra surenkamos, užauginamos iki tam tikros būklės ir sužadinamos (aktyvuojamos), kad virstų ląstelėmis „žudikėmis“, galinčiomis nugalėti vėžines ląsteles.

Vadinamoji surinktų ląstelių kultūra yra auginama biotechnologinėse molekulinėse laboratorijose. Kad jos taptų veiksmingomis, ląstelių koncentracija ir aktyvacija turi pasiekti tam tikrą lygį. Kuo daugiau dendritinių ląstelių išauginama, tuo daugiau galima pagaminti vadinamosios vėžinės vakcinos. 

Kaip atliekama dendritinių ląstelių surinkimo procedūra?

Tai daroma separuojant kraują. Rankos vena punktuojama, ir iš jos tekantis kraujas patenka į separatorių. Reikalingos ląstelės - leukocitai arba baltųjų kraujo kūnelių tam tikra dalis - atrenkami filtruojant, o visas kitas kraujas grąžinamas atgal, į veną. Ši procedūra šiek tiek primena pasirengimą kaulų čiulpų -periferinių kamieninių ląstelių transplantacijai. Jos metu taip pat „perkošiamas“ kraujas, kuris imamas arba iš giminingo donoro, arba to paties paciento, pasiekusio remisiją, t. y. kurio ligos (dažniausiai tai būna kraujo vėžys) reiškiniai esti susilpnėję. Kraujas separuojamas, atrenkant kamienines ląsteles. Iš pradžių procedūra, atrodytų, nėra sudėtinga, bet visas proceso sudėtingumas prasideda vėliau, tuomet, kai paimtosios ląstelės užauginamos iki brendimo ir, stimuliuojant aktyviomis biologinėmis medžiagomis (citokinais), sužadinamas jų gebėjimas atpažinti ir kovoti („žudyti“) vėžines ląsteles.

Yra ir kita dendritinių ląstelių parengimo kovai su vėžiu metodika. Tuomet ląstelės „išgaudomos“ ne iš kraujo, bet imamos iš paties naviko. 

Kiek laiko trunka dendritinių ląstelių surinkimas?

Norint pagaminti veiksmingą vakciną, reikia surinkti tam tikrą kiekį dendritinių ląstelių. Procedūros trukmė kiekvienu atveju yra skirtinga. Kartais pakanka valandos, kartais - trijų valandų, o kartais prireikia ir keleto procedūrų. Juk neįmanoma ligonio, „prijungto“ prie separatoriaus, laikyti ištisas paras, kol gausime rezultatą. Jei sunkiau sekasi surinkti reikalingą ląstelių kiekį, procedūra tęsiama keletą valandų, o kitądien -kartojama. Panašiai atliekamas ir kaulų čiulpų transplantacijai reikalingų ląstelių surinkimas. 

Ar ligoniui tenka ilgokai lūktelti, kol pagaminama vakcina? Kaip ji leidžiama?

Maždaug mėnesį, bet ir jos gaminimo laikas yra individualus. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, kiek laiko ir kaip greitai auga ląstelių kolonija, kokio lygio yra laboratorija, kiek gerai biotechnologai išmano ląstelių kultūros dauginimo subtilybes. Tai – specifinė ir sudėtinga biomolekulinio mokslo sritis. Pagaminta vėžinė vakcina anaiptol nėra panaši į kraują. Iš pažiūros tai -skaidrus skystis. Jis ir transportuojamas, ir vėliau laikomas skystame azote, o išimamas tik prieš pat procedūrą.

Vakcina netinka jokiam kitam ligoniui, tik tam vieninteliam, iš kurio kraujo ląstelių yra pagaminta. O gydoma įvairiai: vakcina gali būti leidžiama ir kas savaitę, ir kas tris savaites. Kas tris savaites kartojama vakcinacija gali būti tęsiama ilgai, iki 9-11 mėnesių. 

Kas įvyksta, kai dendritinės ląstelės vakcinos pavidalu grąžinamos ligonio organizmui?

Vakcinos sušvirkštimo metodikų yra įvairių. Vienas jų - vakcina leidžiama šalia periferinių (esančių ant kaklo, ties raktikauliu, kirkšnyse) limfmazgių, po oda. Nes limfmazgiai - tai vietos, kuriose tūno „žudikai“ limfocitai: vakcina juos sužadina (aktyvuoja). Tai yra imuninė sistema pastebi vėžinius antigenus, juos atpažįsta ir jau savaime organizme prasideda imuninė reakcija. Negaudama tokio signalo iš pašalies, imuninė sistema būna nepajėgi kovoti su vėžiu, -atpažinti navikinių ląstelių. Nes vėžys organizme sukelia tam tikrų pokyčių, kurie smarkiai sumažina ląstelių „žudikių“ aktyvumą. Jos pasidaro vangios, ir nebeatlieka savo paskirties, o piktybinis navikas auga toliau. Paprastai ligonis, suleidus dendritinių ląstelių, nieko bloga nejunta.Tačiau, suleidus vakcinos, staiga sužadinamos ląstelės žudikės, ir tai gali sukelti tam tikrą temperatūrinę reakciją, - ligonį gali krėsti šaltis. Bet tikimybės, kad ligonį ištiktų sunki alerginė reakcija, yra maža. Nes vėžinė vakcina turi ne svetimo organizmo, bet paties žmogaus baltymo. 

Ar vėžinė vakcinacija gali pakeisti pagrindinius vėžio gydymo būdus?

Tai – tikrai ne panacėja, o tik papildomas gydymo metodas. Jis neatstoja pagrindinio vėžio gydymo būdų: operacijos, chemoterapijos, radioterapijos. Vėžines ląsteles galima išnaikinti: pasiekiama tokia būklė, kai vėžio ląstelių organizme nebeaptinkama įprastiniais tyrimo būdais (kompiuterine tomografija, branduolių magnetiniu rezonanso tyrimu ir kitais būdais). Tačiau patirtis rodo, kad, nutraukus chemoterapiją, liga vis tiek kažkada atsinaujina, net jei ji buvo diagnozuota labai anksti. Tik, svarbiausia, kiek laiko truks tas atsinaujinimo procesas. Vieniems žmonėms liga galvą pakelia per savaitę, kitiems – po dešimties metų. Nėra tikimybės, kad įsisenėjęs, trečios arba ketvirtos stadijos navikas būtų visiškai išgydomas. Bet ligą tam tikrą laiką vis tiek galima valdyti, skiriant chemoterapiją, gydymą hormonais, bet kažkada visa tai taip pat tenka nutraukti. Likusios vėžinės ląstelės vienaip ar kitaip pradeda daugintis, ir atsiranda metastazių. Todėl tokiais atvejais labai tiktų gydymas dendritinėmis ląstelėmis. Jos išjudina organizmo vidines galias, - suaktyvina imunitetą, ir organizmas pradeda tvarkytis pats. Jis atpažįsta svetimas, t. y. navikines ląsteles ir jas žudo. 

Vėžio gydymą dendritinėmis ląstelėmis galima tęsti ilgai, neleidžiant ligai kuo ilgiau atsinaujinti. O jei gydymas pradedamas esant ankstyvosioms vėžio stadijoms, navikines ląsteles pavyksta ir visai išnaikinti. 

Tai brangi procedūra?

Labai brangi. jau vien dėl to, kad neįmanoma serijiniu būdu gaminti vėžinių vakcinų. Vėžinę vakciną pagaminti įmanoma tik pasitelkus aukštąsias technologijas. Pavyzdžiui, kaulų čiulpų transplantacija (kartu su chemoterapija) Lietuvoje įkainuota per 120 000 litų. O čia - kiek paprastesnė, bet panaši procedūra. Galbūt tose Vakarų Europos šalyse gyvenantiems žmonėms, kur gyvenimo lygis yra aukštas, toks gydymo metodas neatrodo labai brangus. Bet mums - tai sunkiai pakeliamas. Nes vien vakcinos pagaminimas (tai daroma Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje - šiose Europos šalyse patirtis yra didžiausia) kainuoja apie 20 000 eurų (69 000 litų). 

O ir pagamintos vakcinos pakanka įvadiniam gydymo kursui bei jo pratęsimui: kiek bus vakcinacijų, priklauso ir nuo to, kiek ląstelių surenkama bei išauginama. Tačiau tai nėra visiškai naujas vėžio gydymo būdas. Ši metodika yra patvirtinta ES ir kitose šalyse ir jau keletą metų taikoma plačiau, ne tik pagal specialias programas. Vakciną iš naviko JAV pradėta gaminti dar seniau, maždaug prieš 10-12 metų: jos ypač sėkmingai taikomos gydant galvos smegenų auglį, melanomą. 

Retam vėžiu sergančiam žmogui toks gydymo būdas įkandamas. O kiek jį gavusių pacientų yra Lietuvoje?

Vienetai. O ir pačiam V. Kernagiui buvo atlikta viena vakcinacija. Žinau, kad Austrijoje sėkmingai gydyta moteris, bet ji - ne mano pacientė. Yra dar keletas ligonių, kurie bando gauti gydymą Vokietijoje. 

Lietuvoje biotechnologijų pramonė taip pat yra stipri. Ar šios srities specialistai neketina imtis vėžinių vakcinų gamybos?

Šiuo metu yra kuriamos laboratorijos, kuriose bus kaupiami kraujo, audinių bankai bei kuriose jau yra standartizuotų separatorių. Tačiau visa, kas vyksta, yra legalu - nėra atliekama jokių bandymų su embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis. Jei mokslininkai, biotechnologinės vaistų kompanijos kartu su onkologais sukurtų tam tikrą dendritinių ląstelių "perdirbimo" projektą, galbūt atsirastų investicijų, ir gydymas jomis taptų pigesnis, nei Vakarų Europoje. Techninė bazė, manau, tam yra.

 

Aut. AUDRĖ SRĖBALIENĖ
Informaciją draudžiama kopijuoti ar talpinti kitose svetainėse, be raštiško Įveikligą.lt sutikimo.

Corbis.com nuotr.
 

©Įveikligą.lt

 

Rašyti komentarą


Security code  

2019 m. gruodžio 8 d., Sekmadienis