0

Vėžys jau seniai nėra mirties nuosprendis. Nauji vaistai daro stebuklus ir išgelbėja šimtus tūkstančių žmonių, kurie prieš 10 metų būdavo pasmerkti kankinančiai mirčiai. Bėda ta, kad šie vaistai labai brangūs, todėl visame pasaulyje kompensuojami – bent jau daugumai ligonių. 

Tuo tarpu Lietuvoje pirmiausiai išmėginami neefektyvūs vaistai, o pacientai turi arba susitaikyti su neviltimi, kad išsigelbėjimas skirtas ne jiems, arba išsiparduoti iki paskutinio siūlo.

Dėlionė šachmatų lentoje 

Vieni medikai prisipažįsta slepiantys nuo pacientų šiuolaikinio gydymo galimybę, kiti modernių vaistų skirstymą lygina su šachmatų lenta. Tik žaidimas šiuo atveju itin žiaurus, nes lošiama iš žmogaus gyvybės. 

Paklausta apie gydytojo kabinete vykstančias dramas, Lietuvos hematologų draugijos pirmininkė Ligita Maciūtė teigė, kad didžiausios dramos vyksta tuomet, kai gydytojai lieka vieni. „Vienas dalykas, kai trūksta pinigų namui pastatyti ar gatvei nutiesti, visai kas kita - kai trūksta pinigų žmogui gydyti. Kaip jausis žmogus, išgirdęs, kad gydymas jam neprieinamas, nes nėra pinigų? Todėl labai stengiamės išlaviruoti. 

Didžiausios dramos vyksta tuomet, kai mes liekame vieni su kolegomis, susėdame ir dėliojame pliusus bei minusus: šitas dar gali gyventi su interferonu, o šitam interferonas savo galimybes išsėmė ir privalome kažkaip gauti vaisto, kurio šiam reikia. 

Labai norėtume ramia galva visiems skirti šiuolaikinį gydymą, tačiau puikiai žinome, kokiam skaičiui ligonių jo turime ir nei vienam daugiau. Taip ir laviruojame, stengdamiesi ir žmogaus neišgąsdinti, ir suteikti jam viltį. 

Nors žinome, kad pinigų nėra, vis tiek kartais kreipiamės į ministeriją ar ligonių kasas, prašome jų skirti papildomai. Kai gauname neigiamus atsakymus, tarpusavyje šnekame, kad ir valdininkus galima suprasti - iš kur jie paims pinigų, kai jų nėra. 

Bet jie nesusiduria tiesiogiai su ligoniu. Kai matai žmogaus akis ir žinai, ką jam gali suteikti vaistas, nori nenori kažkaip turi pramušti tą sieną“, - atviravo medikė. 

Lėtinė liga galiausiai baigiasi mirtimi 

Pašnekovė kalba apie vaistą, skirtą lėtinės mieloleukemijos gydymui. Lėtinė mieloleukemija (LML) - tai kraujo vėžio forma, kurios metu pažeidžiami kaulų čiulpai, padidėja blužnis bei kepenys. Liga prasideda, kai dėl chromosomų pokyčių atsiradusios piktybinės ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis, pamažu užgoždamos normalią kraujodarą. 

Ši lėtinė stadija tęsiasi keletą metų. Nesubrendusių ląstelių vis daugėjant, lėtinė liga pereina į ūmią, galiausiai pasiekia krizę ir per keletą mėnesių ar net savaičių žmogus miršta. 

Iš pradžių LML paprastai nesukelia jokių simptomų. Neretai liga diagnozuojama visiškai atsitiktinai, atliekant įprastinį kraujo tyrimą. Kai kurie ligoniai gali jausti nuovargį, silpnumą, svorio kritimą ar simptomus, susijusius su blužnies padidėjimu, tokius kaip, ankstyvas sotumo jausmas, maudimas ar nemalonus jausmas viršutinėje pilvo srityje. 

LML paplitimas pasaulyje – 1-1,5 naujų atvejų 100 tūkst. žmonių per metus. Šia liga kiek dažniau serga vyrai nei moterys, vidutinis sergančiųjų amžius - 60 metų. Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 40 naujų LML atvejų. Iš viso šia liga serga apie 200 žmonių, tačiau šis skaičius kasmet auga. 50 proc. pacientų yra darbingo amžiaus - jaunesni nei 60 metų. 

Anksčiau veiksmingo gydymo nuo šios ligos nebuvo. Per 2 metus mirdavo apie 10 proc. ligonių, kasmet mirčių skaičius didėdavo apie 20 proc. Vidutinis išgyvenamumas nuo LML diagnozavimo būdavo apie 4 metus. Visiškai išgydyti galėdavo tik kaulų čiulpų transplantacija, tačiau ji galima tik jauniems ir pakankamai sveikiems žmonėms. 

Šiuo metu LML gydymas patiria tikrą evoliuciją. 2001 m. patvirtintas vaistas, 90 proc. pacientų galintis sustabdyti ligos eigą. Sergantieji gali gyventi normalų, pilnavertį gyvenimą, dirbti. Progresuojanti mirtina liga tapo visiškai kontroliuojama, lėtine, paciento gyvenimą menkai įtakojančia būkle, kaip, pavyzdžiui, kontroliuojamas diabetas. 

Naujas vaistas - tik kaip paskutinė priemonė 

„Tai nėra visiškas pasveikimas, tačiau žmogus gali gyventi visiškai normaliai - jo kraujas normalus, kaulų čiulpai – artimi normaliems. Tiesa, daliai ligonių nepadeda ir šis vaistas, tačiau didžioji dalis reaguoja labai gražiai. Nors vaistą reikia gerti kasdien, jo šalutiniai poveikiai visiškai valdomi. Tai nėra chemoterapija ta prasme, kaip mes ją žinome“, - sakė medikė. 

Anot L. Malciūtės, civilizuotuose kraštuose paprastai šis vaistas skiriamas vos tik diagnozavus ligą, nebent paciento būklė dėl pažeistų organų jau beviltiška. Lietuvoje jis gali būti skiriamas tik kas trečiam ligoniui, todėl medikams tenka ieškoti atrankos kriterijų. 

„Gydytojas atsiduria dviprasmiškoje padėtyje. Jam tenka rinktis: tau duosiu, o tau – ne. Tai pats sunkiausias dalykas, koks begali būti. Šiaip ar taip iš pradžių pas mus bandoma gydyti senuoju būdu – interferonu. Nebent kuris nors ligonis, kuriam vaistas buvo skirtas anksčiau, iškrenta iš sąrašo. 

Tačiau kriterijus, kai užleidžiama vieta, nėra kriterijus. Žinoma, jei ligonis visiškai nereaguoja į gydymą interferonu, sprendžiamas klausimas, iš kur imti naujojo vaisto, nors visame pasaulyje iš karto pradedama gydyti būtent juo“, - pasakojo pašnekovė. 

Medikės teigimu, kartais pavyksta pasiekti gerų rezultatų ir gydant interferonu, nors jis nėra labai malonus – tai injekcija į pilvą. Tačiau paprastai anksčiau ar vėliau liga progresuoja, o paskutinėje stadijoje ji gydoma agresyviomis dozėmis ir prognozės - labai blogos. 

Kaulų čiulpų transplantacija dėl didelės komplikacijų rizikos bei didelio mirtingumo, laikoma kraštutine gydymo priemone. Tai labai brangus ir sudėtingas gydymo metodas, tačiau nėra toks efektyvus, kaip šis vaistas. 

Bėda ta, kad ir šio vaisto mėnesio kursas kainuoja apie 10 tūkst. litų. Vaistą reikia gerti visą gyvenimą. Kol kas pasirodo tik nepatvirtinti įrodymai, kad po 5 metų vaistą nutraukus, liga neatsinaujina. 

„Šis gydymas brangus ir turtingoms šalims, todėl aktyviai ieškoma būdų, kaip vaisto vartojimą nutraukti saugiai ir išlaikyti pasiektą rezultatą, atliekami klinikiniai tyrimai, ieškantys palaikomojo gydymo. Kita vertus, kaip paskaičiuoti gydymo ekonominį efektyvumą? Kaip įvertinti žmogaus gyvenimo kokybę?“ - svarstė medikė. 

Dėl vaistų žmonės parduoda viską 

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas" pirmininkė Dalia Bielskytė įsitikinusi, kad, paskaičiavus alternatyvias gydymo metodikas, vaisto brangumas - labai sąlyginis. „Jei galime taupyti laidodami žmogų, tuomet taupykime. Daugelyje šalių atlikti ekonominiai tyrimai parodė, kad šis gydymo būdas, net ir įvertinus didelę jo kainą, yra ekonomiškai naudingas, kadangi pacientai išlieka darbingi, socialiai aktyvūs, jiems nereikia gulėti ligoninėje“, - sakė pašnekovė. 

Moteris prieš dešimtmetį pati įveikė ligą. Jai buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija. „Tai labai agresyvus gydymas, kai iš žmogaus beveik nieko nelieka. Pati tai patyriau, todėl žinau. Ačiū dievui, jei esi jaunas, sveikas, jei atlaiko tavo kepenys, širdis, inkstai ir kiti organai", - prisiminė ji. 

Anot D. Bielskytės, kriterijai, pagal kuriuos medikai verčiami atrinkti pacientus, labai paprasti. „Žmogus pakankamai jaunas – berods iki 34 metų – ir jo sveikatos būklė stabili, arba kai liga iš lėtinės virsta ūmia ir jau gresia mirtis. Tačiau kai liga pažengusi, gydymas nėra toks efektyvus, o suma - ta pati. Taigi valstybės skaičiavimai šioje vietoje labai keisti“, - svarstė moteris. 

D. Bielskytė teigia žinanti ne vieną baisią istoriją, kai žmonės išsiparduoda iki paskutinio siūlo, kad galėtų nusipirkti vaistų. Tačiau ateina riba, kai jie nebeturi, ką parduoti, ir šviesa tunelio gale vis tiek išnyksta. 

„Skaudu matyti žmogų, kuris iš visų jėgų kabinasi į gyvenimą, bet tu jam niekuo negali padėti. Anksčiau su Sveikatos apsaugos ministerija buvome sudarę sutartį, kad ir šio, ir kitų vaistų kasmet būtų kompensuojama bent po keletą procentų daugiau. Dabar aiškiai išgirdome, kad nieko nesitikėtume. 

Argumentas – krizė. Aš manau, kad tai ne krizės, o geranoriškumo bei prioritetų dalykai. Dialogas neįvyko. Tačiau mes vis tiek gyvename viltimi. Pasitikiu ne kažkokiomis reformomis, o žmogiškumu. Nes pokyčius vykdo žmonės“, - optimizmo nestokojo pašnekovė.
 

Informaciją parengė Inga Saukienė, delfi.lt

Rašyti komentarą


Security code  

2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis