Mūsų kultūroje priimta ligą vertinti kaip blogį, kai ne nuo mūsų priklausantį įvykį, ieškoti jos priežasčių išorėje. Tam tikra prasme tokia pozicija žmogui labai patogi: „Aš už savo ligas neatsakau. Tegul problemą sprendžia gydytojai“.
„Na, o jei žmogus nenori būti atsakingas už savo ligas, tai jos jam tampa neišgydomos arba iš vienos pereina į kitą.“ - savo knygoje „Pamilk ligą savo“ apie susirgimų priežastis ir gydymą rašo žymus psichologas Valerijus Sinelnikovas. Pasak autoriaus, mums svarbu žinoti ir tikėti, kad norime būti sveiki, o pradedant gydytis, pirmiausia reikia „išvalyti“ save nuo blogų prisiminimų ir emocijų, kurios mus slegia.
Šiam teiginiui pritaria ir Marius Daugelavičius, asociacijos „Visas pasaulis manyje" prezidentas, autorinės S. A. Strekalovo mokyklos „Žaidimai erdvėmis“ Lietuvoje vadovas. Jis siūlo rasti laiko sau, sutvarkyti savo jausmus ir atsikratyti blogų prisiminimų bei skausmingų išgyvenimų.
Pasak M. Daugelavičiaus, ligos prasideda „galvoje", bet toli gražu joje nesibaigia. „Kartais žmonės yra panašūs į stovintį vandenį“, - sako Marius Daugelavičius. - „Bet stovintis vanduo gali pavirsti į pelkę, todėl reikėtų žmogui susimąstyti ir pradėti gelbėti save kuo anksčiau. Organizmas turi atmintį. Jame kaupiasi išgyvenimai, prisiminiami. Bėda ta, kad blogi prisiminimai ilgainiui užsibuvę gali pridaryti daug žalos. Vėžys gali būti to padarinys“.
Optimistai serga retai, o savyje slopinantys emocijas žmonės turėtų rimtai susirūpinti
Dar pernai BBC News pranešė apie Izraelio mokslininkų atliktą tyrimą apie moteris, optimistiškai žvelgiančias į gyvenimą. Pasak mokslininkų jos mažiau rizikuoja susirgti krūties vėžiu. Tuo metu tokie neigiami gyvenimo įvykiai kaip skyrybos arba artimo žmogaus mirtis, tyrėjų teigimu, padidina riziką susirgti vėžiu. Buvo nustatyta, kad optimistiškai nusiteikusios moterys 25 proc. rečiau suserga šia liga. Tačiau tokie traumuojantys įvykiai, kaip tėvų ar sutuoktinio mirtis, riziką susirgti padidina daugiau nei 60 proc. Žinoma kiti mokslininkai tvirtina, jog nėra tikslių įrodymų apie neigiamų ar teigiamų išgyvenimų poveikį krūties vėžio susirgimams. Skeptikų nuomone, krūties vėžys yra sudėtinga liga, kurią gali sukelti įvairios priežastys, pavyzdžiui, paveldimumas ar viršsvoris.
Pasak M. Daugelavičiaus, egzistuoja ligų priežastys, slypinčios gilesniame ir daug subtilesniame lygmenyje nei fizinis ar biocheminis. Liga gali atsirasti dėl užslopintų emocijų ir išgyvenimų, dėl tam tikrų charakterio savybių.
Neseniai buvo atlikti tyrimai, kurių metu paaiškėjo, kad ligas įtakoti gali net tam tikri charakterio bruožai. Charakterio savybės artimai susijusios su įvairiais sveikatos sutrikimais - nuo skrandžio opų ir virusinių infekcijų iki Parkinsono ligos ir vėžio. Pavyzdžiui, uždaro charakterio žmonės patiria didelius emocinius krūvius, tačiau sąmoningai slopina jausmus, užspaudžia juos savyje. Rezultatas - kur kas didesnė rizika susirgti vėžiu ar širdies ligomis. Mokslininkų nuomone, šių žmonių organizmas ne taip gerai reguliuoja streso hormonus - taigi širdis plaka tankiau, kraujo spaudimas kyla, o kraujagyslės įsitempia. Visa tai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai.
Kuo gali pavirsti užslopinti jausmai?
Tikriausiai ne kartą teko girdėti ar patiems pasakyti „Jau tiek visko prisikaupė, kad jau nebegaliu...“ Kadangi neišreikštos neigiamos emocijos kaupiasi, jos tampa kasdienybės dalimi ir įprasta būsena, todėl būtų sunku pastebėti, kad Jums kažkas negerai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad „kaupiamojo streso" simptomai intensyvėja.
Iš pradžių pasirodo įspėjamieji požymiai:
- neapibrėžtas nerimas
- dažniau prarandama emocijų kontrolė
- depresija
- nuobodulys
- apatija
- emocinis nuovargis
Vėliau atsiranda aiškesni simptomai:
- odos bėrimas
- bendras fizinis ir emocinis nuovargis
- stiprėjanti depresija
- padažnėjęs alkoholio vartojimas
- nepaskirtų vaistų vartojimas
- padažnėjęs rūkymas
- pakilęs kraujospūdis
- migreniniai galvos skausmai
- blogas apetitas
- opos
- didelis dirglumas
- nesutarimai šeimoje ir/arba tarpasmeninių santykių problemos
- verksmingumas, intensyvus nerimas
- širdies darbo sutrikimai
- nelankstus mąstymas
Laikui bėgant simptomai dar labiau sustiprėja. Atsiranda: miego sutrikimai; dažniau pasikartojantys galvos skausmai; peršalimai; skrandžio sutrikimai; raumenų skausmai; kontaktų su aplinkiniais apribojimas. Galiausiai ši būsena pereina į rimtus fizinius ir emocinius sutrikimus: astma, širdies kraujagyslių ligos, širdies priepuoliai, diabetas, vėžiniai susirgimai, gili depresija, kritęs savęs vertinimas, nesugebėjimas susitvarkyti su savo darbu, izoliacija, nekontroliuojamos emocijos: pyktis, liūdesys, įniršis, mintys apie savižudybę, užmaršumas ir kt.
Kas gali padėti atsikratyti neigiamų emocijų?
Žmonėms, turintiems problemų M. Daugelavičius siūlo išbandyti rebefingą. Žodis „rebefingas" reiškia gimimą iš naujo, atgimimą. „Tai intensyvaus kvėpavimo technika, skirta kaip tik skubantiems, daug dirbantiems, streso ir įtampos kamuojamiems žmonėms, leidžianti efektyviai išvalyti kūną ir dvasią, transformuoti neigiamus išgyvenimus, pagerinti sveikatą ir įgauti naujų jėgų. Pratimų pasekoje atsiranda gera nuotaika, pranyksta neigiami prisiminimai ir blogos emocijos, įgaunamas minčių aiškumas“, - pasakoja Marius. Pasak jo, rebefingas netinka segantiems vėžiu, bet nenorintiems susirgti - puiki profilaktika. „Šių pratimų metu organizme pradeda vykti labai aktyvūs procesai, todėl segantiems vėžiu jie netinka. Sergantiems reikėtų save labiau patausoti sveikimui ir naudotis ne tokiomis aktyviomis priemonėmis“.
Pasak M. Daugelavičiaus, numalšinti stresą ir įtampą žmonės griebiasi įvairiausių priemonių - skaito knygas, pradeda sportuoti, lankosi pas psichologą. Tačiau ši kvėpavimo technika, skirtingai nei minėtos priemonės, „išvalo" nuo blogų pojūčių visam laikui, o ne juos nuslopina tik tam tikram laikotarpiui.
Rebefingą, kaip kvėpavimo pratimų sistemą skirtą žmonėms, norintiems atsikratyti streso ir psichologinių problemų, sukūrė L. Orrom ir P. Ray 1977 metais. Rebefingas ypač praktikuojamas JAV, kur ir atsirado. Čia kūrėsi pirmosios mokyklos, kuriose ir šiuo metu apmokoma, kaip praktikuoti rebefingą. Išmokę šių pratimų, žmonės gali toliau juos atlikti savarankiškai namuose.
Norime priminti, kad šie pratimai nerekomenduojami sergantiems vėžiu žmonėms.
Norintys išbandyti šią techniką nemokamai, parašykite mums, kodėl Jums svarbu būti sveikiems ir kokių priemonių imatės šiam tikslui pasiekti. Laišką siųskite adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Trys labiausiai motyvuoti žmonės bus pakviesti į rebeferio Mariaus Daugelavičiaus užsiėmimą Vilniuje.
Naudinga žinoti:
- Manoma, kad nuoskaudos gali skatinti ne tik auglių susidarymą, bet ir kitas ligas: skrandžio, dvylikapirštės žarnos opas, odos išbėrimus ir galvos skausmus. Apmaudas - gali veikti kepenis ir inkstus, prarandama daug energijos. Nusivylimas gali sukelti vėžį ir tuberkuliozę, vyro nusivylimas moterimis - impotenciją, moters nusivylimas vyrais - rimtas ginekologines ligas.
- Kinų tradicinės medicinos šaltinių teigimu, užslopintos emocijos ir emocinis išsekimas yra kepenų ir krūtų ligų priežastis. XVII amžiaus tekste „Fu Qing Zhu Ke“ teigiama, kad depresija kenkia kepenims, liūdnas svajingumas veikia blužnį, širdyje kaupiasi sankaupos ir todėl atsiranda mazgelių.
Šaltiniai:
V.Sinelnikovas „Pamilk ligą savo“
Xiaolan Zhao „Mėnulio atspindys vandenyje“
©Įveikligą.lt
Skaitykite daugiau:
Komentara