0

UICC – tarptautinė kovos su vėžiu organizacija šiuos metus skelbia „Aktyvios vaikystės metais“. Manoma, kad tokia akcija atkreips suaugusiųjų dėmesį ir privers labiau susimąstyti apie savo ir vaikų sveikatą, didesnį šeimos fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą.

Šios organizacijos specialistų duomenimis, viršsvoris gali paskatinti onkologines, širdies, kraujagyslių ir kitas ligas, todėl būtina problemą spręsti tuojau pat, pradedant formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius dar vaikystėje.

Nutukimas – liga

Pasak gydytojos endokrinologės Žydrūnės Visockienės, nutukimas – liga, kuri kelia susirūpinimą viso pasaulio gydytojams. „Antsvorį turintis žmogus rizikuoja susirgti daugybe ligų – širdies ir kraujagyslių ligomis: hipertenzija, insultu, infarktu, koronarine širdies liga, osteoartritu, kepenų ligomis: hepatosteatoze (kepenų suriebėjimas), hepatitu ir net kepenų cizore, plaučių ligomis - bronchine astma, miego apnėjos sindromu, antro tipo cukriniu diabetu (net ir vaikai), depresija. Nutukusioms moterims gresia policistinių kiaušidžių sindromas, vaisingumo sutrikimai, kai kurie piktybiniai susirgimai – endometriumo, gimdos kaklelio, storosios žarnos, inkstų vėžys“, – sako gydytoja.

visockiene.jpgManoma, kad nutukę vaikai gali sirgti tokiomis pačiomis ligomis, kaip ir suaugę. „Be to, tokie vaikai patiria daugybę psichologinių problemų, blogiau adaptuojasi aplinkoje, dažnai – sunkiau bendrauja, tampa izoliuoti, mažiau pasitiki savo jėgomis, jaučiasi nepilnaverčiai ir kalti dėl esamos situacijos. Tai labai pablogina vaikų gyvenimo kokybę, o sutrikus jų sveikatai, situacija tampa dar sudėtingesnė“, – sako gydytoja Ž. Visockienė. Gydytojos nuomone, į tokius vaikus reikia atkreipti ir tėvų, ir mokytojų, ir gydytojų dėmesį bei apsaugoti nuo ateityje gresiančių pavojų.

„Vaikui galioja tos pačios sveikos mitybos rekomendacijos, kaip ir suaugusiajam, todėl jeigu šeimoje yra polinkis tukti, vienodai sveikai maitintis gali visi kartu. Žinoma, vaikai turi valgyti pilnavertį, šviežią ir kokybišką maistą“, – sako gydytoja.

Nutukimo priežastys

Nutukimą lemiančių priežasčių gali būti daug. Gydytoja Ž. Visockienė išskiria pagrindines:

1. Netaisyklinga ir gausi mityba:

Jeigu kiekvienas žmogus palygintų savo mitybą šiandien ir prieš 20 metų, tikrai pastebėtų, kaip ji pasikeitė. Ir deja, ne į gerąją pusę. „Jeigu galime džiaugtis, kad gyvulinius riebalus vis dažniau keičia augaliniai, tai visai nedžiugina suvartojamas jų kiekis. Žmonės ne visuomet supranta, kada ir kur reikalingas saikas. Pavyzdžiui, aliejus - labai kaloringas, todėl ir vartoti jo reikia labai nedaug. Visuomenėje gajus mitas, kad alyvuogių aliejus yra sveika. Taip, sveika, bet tik tada, kai jis vartojamas saikingai. Negalima pamiršti ir tų riebalų, kurių jau yra maiste - traškučiuose, virtuose riebaluose ar keptuose patiekaluose. O jų suvalgome tikrai nemažai. Labai svarbus ir suvartojamų saldumynų kiekis. Tai labai aktualu kalbant apie vaikus, nes jie priklauso didžiausiai rizikos grupei. Pyragai, bandelės, sausainiai, saldainiai ir kiti saldumynai turi daug angliavandenių, tačiau yra labai kaloringi ir menkaverčiai produktai. Gaila, kad jais malšinamas alkis, užkandžiaujama tarp pagrindinių valgymų arba tiesiog be saiko kramsnojama žiūrint televizorių! O kur dar gazuoti gėrimai - cukraus ir saldiklių mišiniai, teikiantys daug papildomų kalorijų, bet nemalšinantys alkio“, – sako gyd. Ž. Visockienė.

Pasak gydytojos, apie mitybą galima kalbėti labai daug ir plačiai. Pavyzdžiui, koks maistas parduodamas parduotuvėse? Kokia jo kokybė? Kokia sudėtis? Ar visuomet pirkėjas gali tai žinoti, ar suteikiama užtektinai informacijos? Koks kokybiško maisto prieinamumas? Ar visi gali leisti sau jį pasirinkti? Kokie priedai mūsų maiste? Ar gamintojai laikosi reikalingų standartų? Kaip maitinami vaikai mokyklose, o ligoniai ligoninėse? Kokie mitybos įpročiai formuojami šeimose ir t.t. „Klausimų labai daug, diskusijos gali būti plačios, bet aišku viena - norint sveikiau gyventi, reikia pradėti nuo savęs ir artimųjų, o jeigu reikia pagalbos, ją visuomet galima rasti“, – sako Ž. Visockienė.

weightwatchers nuotr..jpg2. Sumažėjęs fizinis aktyvumas:

Gerėjant gyvenimo sąlygoms, aplinka darosi patogi – žmonės mažiau vaikšto, daugiau važinėjasi automobiliais. Mažiau dirba namuose - daug ką gali atlikti buitinė technika. Greitėja gyvenimo tempas - nėra nei laiko, nei jėgų sportuoti, net paprasčiausiai pasivaikščioti, aktyviai poilsiauti. „Visa tai kartu su per dideliu suvartojamo maisto kiekiu ir lemia vadinamąjį teigiamą energijos balansą - kuomet suvartojamos energijos kiekis viršija išeikvojamos energijos kiekį, o jos perteklius kaupiasi organizme riebalų pavidalu“, – teigia gydytoja.

3. Genetinis polinkis:

Yra nustatyta, jog nutukimas turi glaudų ryšį su genetika – jeigu tėvai ar kiti giminaičiai yra nutukę, tokioje šeimoje gimusiam vaikui taip pat padidėja rizika turėti antsvorio. Pasak Ž. Visockienės, „nereikia pamiršti, kad genai lemia tik polinkį sirgti, o ne pačią ligą, todėl jeigu toks žmogus stengsis pakankamai judėti ir sveikai maitintis, problemos galima išvengti. Be to, nėra vieno geno, atsakingo už per didelį kūno svorį - jų yra daugybė, o tarpusavio ryšiai labai sudėtingi, todėl bent kol kas neverta tikėtis jokių stebuklingų gydymo metodų, kurie galėtų būti paremti genetika“.

Kada nutukimas tampa pavojingu

Šiuo metu medicininiuose šaltiniuose nutukimas įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių vėžinius susirgimus. „Bet koks kūno svorio padidėjimas, kai KMI daugiau kaip 25 (viršutinė normos riba), yra ženklas, jog reikia susirūpinti. Maža to, yra atlikti tyrimai, įrodantys, kad net esant normaliam KMI (18.5-25), jau pradeda didėti įvairių ligų rizika“, - sako gydytoja Ž. Visockienė.

Pasak gydytojos, kalbant apie vaikų nutukimą, situacija tikrai labai grėsminga. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, apie trečdalis vaikų Europoje yra nutukę arba turi antsvorį. Statistikos duomenys yra pateikiami atsižvelgiant į amžiaus grupes, tačiau nuo to nė kiek ne geriau - nutukusių vaikų daug ir jų dar daugėja. „Reikėtų atkreipti dėmesį, jog vaikai ypač imlūs reklamai, nors joje dažniausiai reklamuojami ne patys vertingiausi maisto produktai. Tai dar labiau padidina vaikų nutukimo riziką. O mažas aktyvumas, nuolatinis sėdėjimas prie TV ar kompiuterio - „puikus" netinkamos mitybos papildymas“, – sako gydytoja Ž. Visockienė.

Kaip sudominti vaiką, kad reikia valgyti sveiką maistą?

Pasak gydytojos, užsienio šalių patirtis kovoje su vaikų nutukimu yra labai įvairi. Ž.Visockienė kaip pavyzdį pateikia Didžiosios Britanijos mokyklas, kuriose vaikai patys rūšiuoja maisto atliekas: tinkamas tiekia šalia esančiai fermai, kuri augina gyvulius ir vėliau tiekia mėsą mokyklai vaikų maitinimui, kita dalis atliekų verčiama kompostu ir vietiniame darže vaikai augina daržoves. „Tai gražus mokyklos, vaikų ir bendruomenės bendravimo pavyzdys, vaikų auklėjimo bei mokymo būdas", - sako gydytoja. Jos nuomone, vaikams didelį įspūdį palieka ir žinomų žmonių akcijos, skatinančios rinktis sveiką mitybą ir judrų gyvenimo būdą.

„Galiausiai, mokiniams yra skirta pakankamai laiko pavalgyti. Per pietų pertrauką visi valgyti privalo mokykloje gamintą arba iš namų atsineštą maistą. Daugelio šalių vyriausybės yra priėmusios įstatymus, draudžiančius pardavinėti saldžius gazuotus gėrimus mokyklose. Vaikams ypač svarbus fizinis aktyvumas, todėl turi būti sudarytos sąlygos vaikams sportuoti, judėti ne tik per fizinio lavinimo pamokas mokyklose, bet ir po pamokų. Todėl gerai yra lankyti sporto būrelius, prie namų turėtų būti įrengtos aikštelės ir parkai, dviračių takeliai, svarbu pasirūpinti ir saugia aplinka“, –sako gydytoja.

Namuose vaikui didžiausią įtaką daro tėvai. Jei tėvai ims sveikai matintis, tai ir vaikas ateityje naudosis tėvų įdiegtomis sveikos gyvensenos taisyklėmis.

Lietuvoje nutukimui skiriama per mažai dėmesio

Ž. Visockienės nuomone, Lietuvoje nutukimo problemai skiriama per mažai dėmesio. „Gydytojai neseniai pradėjo kreipti dėmesį į svorio problemas turinčius pacientus, o požiūrio į problemą valstybiniu mastu labai pasigendama. Situacija dabar yra tokia, kad dirba daug specialistų - dietologų, endokrinologų, kardiologų, bendrosios praktikos gydytojų, chirurgų, nes su nutukusiais žmonėmis susiduria kiekvienas. Tačiau trūksta sistemos, kuri apjungtų gydytojų pastangas, leistų užtikrinti tęstinę paciento priežiūrą ir tikėtis geriausių rezultatų. Tuo pačiu, tai leistų ir žmonėms žinoti kur eiti, į ką kreiptis, ką daryti“.

Gydytoja mano, kad nutukimo prevencija turi tapti prioritetine vyriausybės veiklos programos dalimi, nes tik ji turi galimybę daryti įtaką daugybei sferų. „O žmonės turi suprasti, kad niekas už juos nieko nepadarys, kad nereikia ieškoti kaltų ar nuolat teisintis. Kol kas mūsų visuomenėje vyrauja nuomonė, kad gydytojas atsakingas už pacientą, tačiau iš tiesų gydytojas tik profesionalas, galintis patarti, kaip reikia elgtis, ką daryti“, – sako Ž. Visockienė.

Gydytoja Ž. Visockienė akcentuoja, kad nutukimo gydymas – „tik labai maža problemos, tiksliau, jau nepageidaujamo rezultato, sprendimo dalis. Daug efektyvesnė yra prevencija, o čia vien gydytojai nieko padaryti negalės. Reikalinga vieninga nutukimo priežiūros politika Lietuvoje, apimanti įvairius sektorius – maisto pramonę, socialinę sferą, sveikatos apsaugą, žiniasklaidą, nevyriausybines organizacijas. O koordinuojanti institucija turėtų būti vyriausybė, nes ji turi įgaliojimus valdyti ir koordinuoti visus „svertus“. Dirbti ir spręsti problemas niekada nevėlu, svarbu, kad tai būtų daroma“.

 

Kokie galimi tyrimai norint pasitikrinti dėl nutukimo?

svarstykles.jpgJeigu Jūs nutarėte kreiptis į gydytoją, Jums turėtų būti atlikti tyrimai, leidžiantys įvertinti minėtų ligų riziką:

• pamatuojamas ūgis, svoris, nustatomas kūno masės indeksas (KMI).

• išmatuojamas kraujo spaudimas.

• išsiaiškinama, ar Jūs rūkote (l. svarbus rizikos veiksnys), kiek sportuojate, kiek vartojate alkoholio ir t. t.

• pamatuojama liemens apimtis. Jeigu moterų liemens apimtis daugiau, nei 82 cm, o vyrų daugiau, nei 90 cm – rimtas ženklas susirūpinti ir kreiptis į gydytoją.

• atliekami laboratoriniai tyrimai – ištiriamas lipidų profilis, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, skydliaukės hormomonų tyrimai.

Be to, kiekvienas pacientas individualus ir gydytojas sprendžia, kokie papildomi tyrimai reikalingi. Reikia atmesti ligas, kurios gali būti nutukimo priežastimi bei įvertinti kitus galimus veiksnius.

Pasak gydytojos endokrinologės Ž. Visockienės, svarbiausia, kad žmogus pats suprastų, jog nutukimas yra liga, kaip ir visos kitos. Gal net blogesnė, nes jos „neskauda“. „Manyčiau, jog žinojimas, kokias ligas gali sukelti nutukimas arba tai, kad nutukęs žmogus sutrumpina savo gyvenimą vidutiniškai 10-12 metų, yra pakankama motyvacija susirūpinti“, – sako gydytoja.

 

Įveikliga.lt informacija

 

Skaitykite daugiau:

 

Judėjimas – į sveikatą

Tradicinės kinų medicinos pratimai sergantiems vėžiu

Mankšta padeda atgauti jėgas

Gydytojai pataria



Rašyti komentarą


Security code  

2024 m. kovo 29 d., Penktadienis