Nacionaliniame vėžio institute pradėtas naujas etapas prostatos vėžio gydyme: krioabliacijos būdu sunaikintas lokaliai atsinaujinęs navikas. „Krioabliacija yra gana tausojantis gydymo metodas, naikinantis vėžines ląsteles, tačiau išsaugantis pakankamai audinių ir tokiu būdu gerokai sumažinantis pooperacinių komplikacijų skaičių“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) intervencinis radiologas dr. Mantas Trakymas.
Prostatos vėžio diagnostika tobulėja
NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai, gydytojas urologas dr. Marius Kinčius atkreipia dėmesį, kad, kaip ir Vakarų šalyse, Lietuvoje prostatos vėžys išlieka dažniausia vyrų onkologine liga.
„Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Jis sudaro apie 30 proc. visų onkologinių vyrų susirgimų Lietuvoje. 2020 m. pasaulinė statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet registruojama 2,5 tūkst. naujų šio vėžio atvejų. Lietuva šiuo klausimu nesiskiria nuo daugumos Vakarų Europos valstybių,“- kalba dr. M. Kinčius.
Tačiau Lietuvoje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri padeda mažinti mirtingumą nuo šios ligos.
„Vienintelė Lietuva turi prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. To nėra nė vienoje pasaulio šalyje. Iki šiol buvo kalbama, kad prostatos vėžio patikros programos yra bevertės – padidinančios susirgimų skaičių. Per daug gydome vyrus ir sukeliame su gydymu susijusias komplikacijas. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos 25-35 proc. sumažina mirtingumą nuo prostatos vėžio. JAV buvo sustabdyta prostatos vėžio patikros programa: po 5-6 m. buvo pastebėtas didėjantis mirtingumo nuo prostatos vėžio rodiklis, todėl vėl buvo grįžta prie patikros programos. PSA tikrinamas vyrams nuo 50 iki 70 m., kas dvejus metus. Jei PSA padidėjęs, vyras nukreipiamas gydytojo urologo konsultacijai. Tikrai nesiūlome visiems vyrams, kuriems nustatytas padidėjęs rodiklis, atlikti prostatos biopsiją. Lietuvoje kasmet atliekama apie 100 tūkst. PSA patikros tyrimų, padidėjęs rodiklis randamas maždaug dešimtadaliui. O atlikti biopsijas nukreipiami tik 2 tūkst. vyrų per metus. 2000 m. biopsijų tikslumas buvo 35-40 proc. Dabar biopsijų tikslumas vėžį patvirtina 50-55 proc. atvejų. Dar viena naujiena – tikėtina, kad į prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą bus įtraukiamas ir magnetinio rezonanso tyrimas, kuris mums leis dar tiksliau diagnozuoti prostatos vėžį, pereisime nuo paprastų prie tikslinių biopsijų, “– sako gydytojas urologas.
Liga nustatyta dalyvaujant programoje
Savo patirtimi sutikęs pasidalinti Algis Mameniškis pasakoja, kad apie savo ligą sužinojo dalyvaudamas prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Vyrui buvo taikytas gydymas brachiterapija, po kelių metų ligai atsinaujinus atlikta židininė krioabliacija.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad gydytojas man pasiūlė pasidaryti PSA tyrimą, kai man suėjo 50 metų. Paaiškėjo, kad PSA padidėjęs. Man buvo atlikta prostatos biopsija, buvau nusiųstas į Nacionalinį vėžio institutą. Čia man buvo taikytas gydymas brachiterapija. Poros metų eigoje PSA rodikliai „šokinėjo“. Neseniai man buvo atliktas gydymas krioabliacija. Jaučiuosi normaliai, problemų nėra. Vyrams linkiu nebijoti tikrintis ir kad sergate, sužinoti anksti, o ne tada, kai liga jau ketvirtos stadijos,“ – vyrams linki A. Mameniškis.
„Paciento istorija išskirtinė – po pirminio radikalaus gydymo liga atsinaujino tik pačioje prostatoje, plataus išplitimo nėra. Tad galimybė po spindulinio gydymo taikyti antrą radikalų gydymą yra labai retas atvejis. Antra, galimybė taikyti fokalinę terapiją, t.y. gydyti ne visą liauką, o tik židinį, tikrai yra šiandien naujiena“, – sako dr. M. Kinčius.
Pritaikytas tausojantis gydymo metodas – krioabliacija
„Labai smagu, kad pradėjome naują etapą prostatos vėžio gydyme. Taikytas vienas iš krioterapijos būdų – krioabliacija, kai šalčiu sunaikinamas navikas. Krioterapiją Lietuvoje mes taikome jau daugiau nei 10 metų. Turime patirties gydant inkstų vėžį, kitas vėžio rūšis, kai operuoti ne visada galime. Prostata yra tokia sritis, kur krioterapija buvo taikoma labai retai, išskirtiniais atvejais. Paciento atvejis taip pat yra vienas iš retesnių, kadangi vienas gydymas jau yra taikytas visai prostatai ir tikėtasi, kad bus visiškai sunaikintas navikas. Tačiau navikas buvo pakankamai agresyvus ir jis atsinaujino. Sėkmė yra ta, kad tik prostatoje“, – sako NVI gydytojas intervencinis radiologas dr. Mantas Trakymas.Pasak jo, krioabliacija yra gana tausojantis gydymo metodas, naikinantis vėžines ląsteles, tačiau išsaugantis pakankamai audinių ir tokiu būdu gerokai sumažinantis pooperacinių komplikacijų skaičių. Žinoma, viskas turi būti labai tiksliai atlikta.
„Tam ruošiamės pakankamai ilgai. Nuo 2018 m., kai pirmieji Lietuvoje atlikome pritaikomąsias biopsijas, naudodami magnetinio rezonanso vaizdus, mes pasiekėme tokių rezultatų, kad galime labai tiksliai nustatyti vėžio židinį pagal magnetinio rezonanso vaizdus. Taip atsirado dar vienas metodas, kuriuo mes iš tikrųjų galime padėti pacientams labai efektyviai, kai nėra galimybių taikyti chirurginį, spindulinį ar brachiterapijos metodą“, – apie naujas galimybes pasakoja dr. M. Trakymas.
Ar krioterapija yra vienintelis būdas ar galimos kitos terminės abliacijos? „Šis metodas yra labiausiai pasaulyje ištyrinėtas būdas ir duodantis geriausius rezultatus. Tai pakankamai tausojantis aplinkinius organus metodas. Brachiterapija tiktų taip pat, tačiau, kai liga atsinaujina po spindulinio gydymo, kartais reikėtų pagalvoti, kuris gydymas naudingesnis. Atsinaujinusiai ligai tą patį gydymą taikyti ne visada yra prasminga. Ponui Algiui liga atsinaujino per porą metų, t.y. pakankamai greitai. Jeigu atsinaujinimas būtų po daugiau nei penkerių metų, galima kartoti tą patį gydymo metodą“, – aiškina dr. M. Trakymas.
Pasak dr. M. Trakymo, dar vienas krioterapijos privalumas – procedūra yra aiškiai matoma realiu laiku su magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos pagalba. „Gali matyti ribas, labai tiksliai atlikti procedūrą. Šiuolaikiniai radiologiniai metodai ir mūsų navigacinės sistemos padeda labai tiksliai atlikti krioabliaciją ir gauti maksimalios naudos bei padaryti mažiausiai žalos pacientui“, – sako intervencinis radiologas.
Tiksli diagnostika, tikslūs gydymo metodai
„Einame prie labai tikslios diagnostikos – prieš 15 metų diagnozuodavome prostatos vėžį jo realiai nematydami ir tik atlikdami biopsijas, o dabar mes jį vizualizuojame ir žinome, kiek daug yra ligos tiek fokaliai, tiek multifokaliai. Visa medicina eina prie minimaliai invazyvios pagalbos. Prostatos vėžio atveju einame prie tausojančių gydymo metodų, daliai vyrų skiriame stebėseną, daliai vyrų – esant agresyvesniai ligos formai ir esant mažam židiniui, galime taikyti fokalinę terapiją. Ir pirminės ligos židiniui galime taikyti fokalinę terapiją“, – sako dr. M. Kinčius.
Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas parodo, kur yra piktybinis navikas prostatoje. „Mes puikiai pamatome vėžį. Kita svarbi naujiena – mes galime tiksliai nustatyti vietą, patikrinti kitas vietas, ir jeigu yra lokalus vėžys, galime taikyti fokalų gydymą. Krioterapija ir brachiterapija – pagrindiniai gydymo metodai tokiais atvejais. Radikalus visos priešinės liaukos gydymas turi daug pašalinių reiškinių – šlapinimosi, erekcijos sutrikimų. Fokalus gydmas apsaugo nuo šių komplikacijų. Be to, fokalus gydymas neužkerta kelio ateityje radikaliam gydymui, jeigu to prireiks atsinaujinus ligai“, – sako dr. M. Kinčius.
Brachiterapija mažina komplikacijų riziką ir išsaugo gyvenimo kokybę
„Kai kalbame apie ankstyvų stadijų lokalizuotą prostatos vėžį, galime kalbėti apie ne vieną gydymo metodą. Tačiau reikia pabrėžti, jog kiekvienas radikalus gydymas yra susijęs su jam būdingomis komplikacijomis. Kad ir labai norėtume, kad ir labai daug dėtume pastangų, šių komplikacijų tikimybė egzistuoja. Būtent kovai su šiomis komplikacijomis, kurios mažina mūsų pacientų gyvenimo kokybę, buvo pasiūlyta idėja – kodėl gi negydyti tik to židinio, kuris yra prostatoje neliečiant aplinkinių audinų. Taip mes mažiname gydymo apimtis ir mažiname galimų komplikacijų pasireiškimo riziką.
Būtent griežtai atrinktiems pacientams, kurių liga yra lokalizuota, ankstyvųjų stadijų, mes galime taikyti židininį fokalinį gydymą. Labai džiugu, jog esame viena iš pirmųjų gydymo įstaigų Lietuvoje, kuri pradėjo tą daryti. Mes turime net keletą galimybių – krioabliaciją, brachiterapiją – tiek žemos dozės galios, visiems gerai žinomas radioaktyviąsias sėklas, tiek ir aukštos dozės galios brachiterapiją.
Ką mes pasiekiame? Pirmiausiai, mes nukreipiame gydymą tiesiai į židinį, kuris skatina ligos progresavimą. Antra, sumažiname galimų komplikacijų dažnį. Trečia, atidedame laiką iki radikalaus ligos gydymo. Ką tai mums duoda? Mes iš esmės sunaikiname židinį ir išsaugome pacientui gyvenimo kokybę,“ – pasakoja medicinos gydytojas Justinas Jonušas.
Read more
Trejopai neigiamas krūties vėžys yra viena rečiausių šios ligos formų ir, deja, viena piktesnių. Nors gydymas yra rimtas išbandymas moterims, susirgusioms šiuo krūties vėžiu, specialistai teigia, kad situacija nėra beviltiška – daug moterų pasveiksta. Kad gydymo rezultatai būtų kuo geresni, būtina kuo anksčiau nustatyti ligą.
Krūties vėžiai nėra vienodi
Statistikai teigia, kad maždaug viena iš aštuonių moterų per savo gyvenimą suserga krūties vėžiu. Nors joms nustatoma diagnozė „krūties vėžys“, jų ligos gali būti skirtingos. Dėl to šias moteris onkologai gydo skirtingai.
„Mes skiriame tris pagrindinius krūties vėžio potipius – nuo hormonų priklausomas vėžio potipis, HER2 teigiamas vėžio potipis ir trejopai neigiamas krūties vėžys“, – pranešime žiniasklaidai sako Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė. Apie pirmuosius du krūties vėžio potipius galima rasti nemažai informacijos, tačiau apie trejopai neigiamą krūties vėžį gydytojai iki šiol kalbėjo nedaug. Taip buvo todėl, kad galimybės padėti šiuo vėžio potipiu susirgusioms moterims buvo ribotos – nebuvo inovatyvių medikamentų. Pagrindinis gydymo metodas buvo ir išlieka chemoterapija. Kasmet krūtų vėžiu suserga apie 1500 Lietuvos moterų, apie 12–15 procentų iš jų – trejopai neigiamu krūties vėžiu.
Kodėl susergama tam tikra krūties vėžio forma, gydytojai pasakyti negali. Bet akivaizdu, kad trejopai neigiamu krūties vėžiu dažniau suserga jaunesnės negu 40 metų moterys. Jei nustatomas toks vėžys, paaiškėja, kad apie penktadalis ligonių turi BRCA genų mutacijas. Taigi, galima daryti prielaidą, kad moterys, kurios turi BRCA genų mutacijas, ypač BRCA1, labiau rizikuoja susirgti trejopai neigiamu krūties vėžiu. Beje, nustatant krūties vėžio tipą, patologai nustato ir naviko proliferacijos žymenį Ki-67. Tai ląstelės baltymas, rodantis, kaip aktyviai navikas gali augti ir plisti į kitus audinius. Proliferacijos žymuo – standartinis tyrimas. Jo reikia tam, kad gydytojai galėtų kuo tiksliau parinkti gydymą.
Viena agresyviausių vėžio formų
Trejopai neigiamas krūties vėžys yra viena agresyviausių vėžio formų. Jis nepasižymi nei hormonų, nei HER2 receptorių raiška. Tyrimai rodo, kad dėl trejopai neigiamo krūties vėžio kyla didesnė metastazių ir atkryčio rizika nei sergant kitais krūties vėžiais. Dėl to sumažėja išgyvenimo tikimybė. Moterys, kurioms diagnozuotas trigubai neigiamas krūties vėžys, po diagnozės išgyvena penkerius metus rečiau nei sergančios kita krūties vėžio forma.
Gydytoja sako, kad mokslininkai aktyviai tyrinėja šią vėžio formą ir yra suradę daug jai būdingų žymenų, genetinių mutacijų. O atradus juos, sukuriami ir inovatyvūs vaistai, galintys padėti šia liga sergančioms moterims.
„Į kasdienę praktiką ateina ir imunoterapija, ir taikinių terapija, ir kiti inovatyvūs medikamentai, pavyzdžiui, antikūno ir vaisto junginiai. Pacientės domisi naujomis gydymo galimybėmis, o mes visuomet jas informuojame apie visas gydymo galimybes, galimą jų naudą ir nepageidaujamus reiškinius. Deja, kol kas Lietuvoje ne visi inovatyvūs vaistai kompensuojami, tad kai kurios pacientės už savo lėšas įsigyja šiuos labai brangius vaistus“, – sako gydytoja M. Drobnienė. Dabar trejopai neigiamu krūties vėžiu sergančios ligonės pirmiausiai gydomos chemoterapija. Po jos, navikui sumažėjus, pacientės operuojamos. Anot gydytojos, apie pusei pacienčių chemoterapija išnaikina ligą. O operacinis gydymas reikalingas tam, jog gydytojai būtų tikri, kad liga tikrai sunaikinta. „Yra daug moterų, kurios po tokio gydymo pasveiko ir liga niekada neatsinaujina. Nereikėtų manyti, kad šios ligos diagnozė yra nuosprendis. Taip, liga agresyvi, tačiau įmanoma su ja kovoti“, – tvirtina M. Drobnienė.
Toms moterims, kurioms po chemoterapijos ir po operacijos dar randama vėžinių ląstelių, galima dar kartą taikyti chemoterapiją. Jeigu nustatyta BRCA geno mutacija, šias moteris galima gydyti taikinių terapija. Deja, Lietuvoje taikinių terapija po operacijos nėra kompensuojama. Lietuvoje nekompensuojami ir kiti vaistai – imunoterapija. Vakarų Europos šalyse trejopai neigiamu agresyviu krūties vėžiu sergančioms moterims imunoterapija skiriama kartu su chemoterapija. Tai – rutininis gydymo būdas, mat statistikai suskaičiavo, kad po tokio gydymo moterys, kurioms kiti gydymo būdai padeda mažiau, išgyvena reikšmingai ilgiau ir joms liga neatsinaujina. Jeigu ir Lietuvoje būtų kompensuojamas toks gydymas, tai būtų proveržis gydant agresyviu krūtų vėžiu sergančias moteris. Dabar, deja, šis labai brangus gydymo būdas prieinamas tik mažai daliai ligonių.
Kuo anksčiau nustatyti
Bet kokio, taip pat ir krūties vėžio, gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip anksti liga bus nustatyta ir pradėta gydyti. Lietuvoje Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Joms kartą per 2 metus nemokamai atliekamas mamografinis tyrimas. Tuo tarpu trejopai neigiamu krūties vėžiu, kaip minėta, dažniau serga jaunos moterys. Gydytoja sako, kad yra turėjusi pacienčių, kurioms tebuvo 23-eji metai, krūties vėžiu serga ir nėščios moterys. Tad, ką jaunos moterys turėtų daryti, kad laiku pastebėtų ligą?
„Kiekviena moteris ir šeimos gydytojai turėti pagalvoti, kad ir jauna moteris gali sirgti krūtų vėžiu. Tai nėra tik vyresnių moterų liga. Ir jeigu moteris pajunta kokius nors krūties pokyčius – ar apsičiuopia darinį, ar pakinta krūties forma, ar atsiranda skausmai, paraudimas, patinimas reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus ir negalvoti, kad gal praeis. Reikia būti aktyvioms, ieškoti pakitimų priežasties ir nenuleisti rankų, kol negausite tikslaus atsakymo, kad tai – ne vėžys“, – sako onkologė.
Gydytojos svarbus patarimas visoms moterimis – kas mėnesį, po menstruacijų pradžios praėjus 5–7 dienoms, apsičiuopti krūtis ir pažastis. Kaip teisingai tai padaryti, galima rasti internete. M. Drobnienė primena, kad būtina pasidomėti savo šeimos ir giminės ligų istorija, ar artimi žmonės nesirgo krūties, gimdos, kiaušidžių, prostatos, žarnyno vėžiu. Jeigu buvo sirgusių, derėtų atidžiau stebėti savo sveikatą, nes kai kuriuos vėžį lemiančius genus galime paveldėti. Tokioms moterims būtų pravartu pasikonsultuoti ir su genetikais, kurie gali ištirti, ar turime paveldėtą vėžį lemiantį geną.
Read more
Sezonams besikeičiant, vaistinėse žmonių daugiau. Vieni jau sunegalavę, kiti nori sustiprėti ir perka vitaminus. LNK Žinių kalbintos vaistininkės pasakojo pastebinčios, kad klientų tikrai padaugėjo. Dažnai žmonės ateina norėdami pastiprinti imunitetą, nes pradeda jausti vienokius ar kitokius simptomus.
Dažniausiai griebiamasi vitamino C – pastarasis žinomas kaip antioksidantas, galintis pagerinti natūralią organizmo apsaugą, geležies pasisavinimą ir mažinti nuovargį. „Visi vis dar tiki, kad jis tiesiogiai stiprina imuninę sistemą, bet taip tikrai nėra. Jis gali palaikyti imuninę sistemą ir gali padėti išvengti komplikacijų sergant įvairiomis peršalimo, gripo ligomis“, – sakė „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė.
Tačiau naujausias švedų tyrimas nuo vitaminų lentynos privers atsitraukti. Teigiama, kad antioksidantai – vitaminas C ir E, gali paskatinti vėžį. „Tai, kad antioksidantai gali skatinti angiogenezės vystymąsi, tai tikrai nustebino, mes šito nežinojome, tokio mechanizmo“, – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas Kęstutis Sužiedėlis.
Angiogenezė – tai procesas, kurio metu auga naujos kraujagyslės. „Perteklinis vitaminų vartojimas gali skatinti angiogenezę, o yra žinoma, kad formuojantis navikams, angiogenezė irgi yra skatinama. Su angiogenezės skatinimu jau susiformavus navikams, yra susijęs vėžinių ląstelių plitimas. Iš čia tokios išvados ir išėjo, kad vitaminų vartojimas gali skatinti vėžio vystymąsi ir vėžio plitimą“, – sakė K. Sužiedėlis.
Nors Nacionalinio vėžio instituto ekspertai liko nustebinti, bet sako, kad šios išvados nėra tiesioginės. „Šis naujas švedų tyrėjų nustatytas mechanizmas vėžį galėtų veikti tada, kai jau yra susiformavę nedideli navikai“, – kalbėjo K. Sužiedėlis.
Mokslininkų vertinimu, išbraukti vitaminų C ir E iš raciono nereikia – priešingai, taip galime tik nualinti imuninę sistemą. O tam tikroje stadijoje jie kaip tik padeda kovoti prieš vėžį. „Šitame procese, kai ląstelės iš ne vėžinių ima virsti į vėžines, kaip tik labai gerai būtų, kad imuninė sistema gerai funkcionuotų. Todėl vartojami vitaminai kaip tik gali padėti“, – sakė pašnekovas. Specialistai kalba ir apie kitus negalavimus, kokia rizika gali kilti vitaminais piktnaudžiaujant. Ir priduria, kad maisto papildus reikia vartoti tik tada, kai jų trūksta, ir jaučiamės prastai. „Jei vitaminas C būtų perdozuotas, jis yra tirpus vandenyje ir bus pašalintas su šlapimu, bet kelia inkstų akmenligės riziką“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Tuo metu vitamino E pagrindinė savybė yra skystinti kraują ir plėsti kraujagysles, dėl to yra labai svarbu jo neperdozuoti. Vaistininkės E. Ramaškienės teigimu, manoma, kad jei vitaminas E vartojamas didelėmis dozėmis, daugiau nei 300 mg, gali kilti prostatos vėžio rizika.
Tad svarbiausia – aukso vidurys, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas. Ekspertai pataria nuolat stebėti sveikatą ir tikrintis profilaktiškai. Ypač, jei šeimoje jau yra vėžinių susirgimų.
Read more
Specialistai primigtynai prašo onkologinių pacientų neiti į parduotuves ir vengti papildomų kontaktų, išskyrus tuos atvejus, kai jie yra šeimos nariai ar kiti itin artimi žmonės, kurie žino apie Jūsų sveikatos būklę ir Jus saugos. Apsipirkti, pavedžioti Jūsų mylimą augintį ir kitokią pagalbą buityje Jums suteiks Nacionalinis savanorių pagalbos centras, veikiantis visoje Lietuvoje. Nemokamas PAGALBOS numeris: 1827. Nesidrovėkite, kreipkitės ir būkite sveiki.
Read more
Žmonės, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro sąrašą, ekstremalios situacijos ar karantino metu gali gauti nedarbingumo pažymėjimą, nes jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti koronaviruso infekcija. Tad onkologinėmis ligomis sergantys žmonėms tai taip pat gali pasinaudoti šia teise, jei nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir jeigu darbe nėra paskelbta prastova.
Read more