498


Šioje mūsų svetainės dalyje kviečiame pasidalinti savo mintimis.

Galbūt vieniems keli žodžiai padės atrasti stiprybės, kitiems suteiks naudingos informacijos.

 

Rašyti komentarą


Security code  

Komentara  

#498 Įveikligą.lt 2016-03-29
Mielieji, labai atsiprašome už nesklandumus ir "virusines" žinutes apie paskolas. Pakeitėme svetainę su tikslu, kad išvengsime "robotų" komentatorių, tad labai atsiprašome už papildomus laukelius, kuriuos turite užpildyti, prieš komentuodami. Svetainės administracija
Quote
#497 Romualdas 2016-01-10
DIEVAS KIEKVIENĄ KANČIĄ GALI PAVERSTI GILESNĖS BENDRYSTĖS SU JUO GIMIMO DŽIAUGSMU! Popiežius Paulius VI 1966 m. (A. A. S. 58 (16)) leido publikuoti naujus apsireiškimus, vizijas, pranašystes, žinias apie stebuklus ir t. t., bei visa tai platinti be Bažnyčios Imprimatur. Šventajame Rašte sakoma: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaip jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?!” (plg. Rom 10, 13 – 14). Kaip tas luošas žmogus negalėjo pasveikti, kol jam niekas nepadėjo, (žr. Apd 3, 1 – 10) taip daugelis neranda Jėzaus, kol nesutinka skelbiančių Gerąją Naujieną. Mūsų žemiškasis gyvenimas turi aiškias pradžios ir pabaigos ribas. Todėl daugelis vyresniojo amžiaus žmonių, dalindamiesi savo patirtimi, sako: „Gyvenimas prabėgo lyg viena diena“. Todėl laiką privalome naudoti tam, kad darytume gera ir atsisakytume blogio, kad gyventume taip, jog nebūtų baisu ir gėda, kai stosime Dievo akivaizdon. Žinia apie atsivertimą pati savyje yra džiugi žinia, paguodžianti žinia. Nes Dievo Žodis šią dieną aiškiai kalba – nesvarbu, kokiuose gyvenimo keliuose ar klystkeliuose esi, šiandiena gali tapti naujos pradžios diena. Tu gali pradėti naują gyvenimo etapą – tik šįkart su tikėjimu ir ėjimu kartu su Jėzumi. Kiekvieno tokio atsivertimo Dievas laukia su ilgesiu. Žengęs žingsnį link mūsų, Dievas sustoja ir laukia, kol mes žengsime savąjį žingsnį. Dievas yra pasiruošęs apkabinti ir atleisti tau, kad ir kokių nemalonumų būtum pridaręs. „Grįžkite pas Viešpatį, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, kantrus ir kupinas gerumo, pasiruošęs atleisti, o ne bausti“ (iš Joelio knygos 2 skyrius,13 eilutė). Mes jau daug kartų girdėjome panašius paraginimus. Tačiau reiktų vieną kartą ryžtis ir išgirsti šiuos Rašto žodžius. Ryžtis – ir tikrai pasinaudoti suteikiamu šansu. Padarius širdies pasiryžimą, reiktų lūpomis ištarti maldos žodžius: „Viešpatie Jėzau, noriu pasinaudoti man duota galimybe ir pradėti viską iš naujo. Atsisakau savo nuodėmių, visas savo klaidas ir ydas atiduodu Tau. Būk mano G y d y t o j u, būk mano G a n y t o j u, būk mano M e s i j u. Amen.“ Atsiversti – tai sugrįžti į teisingą kelio kryptį, atsigręžti, konstatuoti sau, kad nuklydau ir norėčiau dabar sugrįžti į teisingą kelią, kuris veda link Dangaus Karalystės. Suprantama, kad, kai gyveni greitu tempu, kasdieniai rūpesčiai taip žmogų pagauna, įtraukia. Kartais net baisu konstatuoti, kad kasdieniai rūpesčiai įtraukia tiek, jog nepajunti kaip tolsti nuo Dievo, tolsti nuo idealios krikščionio ir kataliko sampratos. Tiesa, atsivertimas yra Dievo darbas, bet mes turime padėti žmonėms ateiti prie Jėzaus – gyvojo vandens šaltinio – kad jie patirtų atsivertimo dovaną. Mes esame Dievo liudytojai gyvenimu ir žodžiu. Palaimintoji Motina Teresė Kalkutietė sakė: „Būkite kaip Jėzus, būkite su Jėzumi.“ Ir šv. Pranciškus Asyžietis sakydavo: „Skelbkite Evangeliją visada. Jei reikia ir žodžiais.“ Kitaip sakant, kasdien gyvendami Kristaus gyvenimą liudijame Jį šalia mūsų esantiems. Tikėjimas Jėzumi yra raktas, atrakinantis mūsų gyvenimą ir įleidžiantis Dievo galią, kad ši plūstų į mus ir įgalintų priimti Jėzų kaip savo Viešpatį ir Atpirkėją. Tad prašykime Viešpaties, kad, kai gydančiomis rankomis Jis mus lies, sustiprintų mūsų tikėjimą ir padėtų dar artimiau Jį pažinti. Pasakykime Jėzui, kad norime būti išgydyti.
Quote
#496 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (1) - prie laiško 2016. 01. Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Kaip svarbu ir mums suvokti, kad Kristus yra mūsų Gydytojas! Mūsų sielų, mūsų gyvenimų Gydytojas. Jis pirmas žengia prie mūsų ir tiesia mums ranką. Ar visada laiku atsiliepiame į šį Jo gestą? Ar nevėluojame, ar neatidėliuojame vizito pas šį Gydytoją? „Jums čia pat Dievo Karalystė!”- moko Jėzus. Todėl kiekvienas išgijimas, kiekvienas atsivertimas – nauja Jėzaus pergalė. Leiskime Jam laimėti mūsų širdis... GYVENIMAS BE MANĘS NETURI PRASMĖS JĖZUS: Meilė iš Mano Širdies liejasi į jūsų pasaulį. Su niekuo nepalyginamu būdu Aš dosniai dovanoju malones sieloms. Mano vaikai, Aš nebesutalpinu Meilės savo Širdyje. Matau tiek daug tų, kuriems Manęs reikia, ir iš tiesų, jie Mane turės. Neškite Mano žodžius kenčiantiems. Mano žodžiai bus balzamas, kuriuo jūs padėsite išgydyti sielas. Tarsi dangiškieji slaugytojai, jūs uždėsite Mano žodžius ant kiekvienos žaizdos ir pamatysite stebuklingus vaisius. Mano vaikai, Aš veikiu per jus. Aš jus naudoju kaip gydomuosius įrankius. Jūsų pasaulis serga, kankindamasis ligoje, daug baisesnėje nei bet kuris kūno negalavimas. Pati pasaulio siela stengiasi surasti jai taip reikalingą išgydymo šaltinį. Aš esu čia. Aš ketinu išgydyti jūsų pasaulį. Noriu, kad jūs būtumėte džiaugsmingi Eucharistinio Jėzaus atstovai. Eucharistinis Jėzus ryžtingai kviečia savo vaikus. Aš šaukiu kiekvieną iš jūsų vardu ir sakau: „Laikas sugrįžti pas Mane.’’ Ateik pas Mane, laukiantį tavęs Tabernakulyje, ir Aš atsiskleisiu tokiu būdu, kad tau neliks jokių abejonių. Tavo širdis džiaugsis, o tavo sieloje bus ramybė. Ilsėkis šalia Eucharistinės savo Išganytojo Širdies ir tau bus duota visa, ko tau reikės. Tikėjimas yra dovana, Mano brangusis. Aš noriu tau šią dovaną dovanoti. Bet tam, kad galėčiau tai padaryti, tu privalai į Mane atsisukti. Mano Širdis plaka vien tik Meile. Aš tau pažadu, kad nepriekaištausiu. Aš padėsiu tau suprasti, kad Dievo vaikui tinka tik džiaugsmas ir šviesa. Vieną dieną tu grįši pas Mus. Paverskime ją pačia džiaugsmingiausia diena tavo gyvenime. Ateik pas Mane, Mano vaike, ir Aš tau parodysiu, kaip tai padaryti. Ateik pas Mane ir išverk savo skausmą, kančią ir baimę. Tai neįvyks per vieną dieną, bet pirmąjį žingsnį Manęs link ženk ateidamas ir būdamas Mano akivaizdoje. Ateik ir būk Eucharistijos artumoje, ir Aš padarysiu visa kita. Tai bus Mano darbas. Aš nedelsdamas susigrąžinsiu tave į tą savo Švenčiausios Širdies vietą, kuri yra saugoma tiktai tau. Matai, Mano vaike, jei tu esi toli nuo Manęs, ta vieta lieka tuščia. Aš, tavo Jėzus, stipriai išgyvenau tą tuštumą vis laukdamas tavęs sugrįžtant. Šis laukimas žeidžia Mano Širdį. Tad neleisk Man ilgiau kentėti nė vienos akimirkos. Ar tu pradedi suprasti? Aš myliu tave tobulai. Tau yra skirta būti su Manimi. Neleisk, kad kas nors trukdytų tau sugrįžti pas Mane. Aš esu tavo ir visų Dievas. Pasaulis nori tave atitraukti nuo tavo paveldo, bet Aš saugau jį tau. Su Manimi jis yra saugus, Mano vaike, tad grįžk pas Mane dabar, kad galėčiau pradėti tave gydyti.
Quote
#495 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (2) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Kančia yra tam, kad jie pastebėtų, jog yra negerame kelyje. Kai kurie, pradėdami kentėti, puola Man į glėbį, kad suprastų, jog Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Kiti, paveikti pasaulio mąstysenos, ir toliau eina tuo klaidingu keliu ir tik po daugelio kančių sutinka ateiti pas Mane. Kiekvienam asmeniui, vien tik jam ir būnant laisvam, dera pasirinkti sau kryptį. Gyvenimas be Manęs neturi prasmės, Aš esu Meilės centras, Aš esu Meilė. Mano Tėvas pavedė Man misiją – skleisti Jo Meilę žemėje. Daugelis mano, kad savo pačių jėgomis, nepaisydami to, ką Aš pavedžiau savo Apaštalams ir ką perduoda Mano Bažnyčia, jie gali pasiekti laimę. Jie klysta, tiesą laiko netiesa. Įžengia į kančios ir tamsos kelią. Kadangi jie nėra šviesoje, tamsa trukdo jiems matyti jų suklydimą, ir jie vis labiau pasimeta, tikėdami, kad jiems patiems pavyks sukurti savo laimę. Aš ateinu valyti sielų. Panašiai kaip motina valo namus, Aš, Mano vaike, valau ir tvarkau tavo sielą. Jei tu buvai toli nuo Manęs, Mes turime daug darbo. Dabar tu turi kitaip pažvelgti į savo praeities įvykius. Tai yra svarbi užduotis ir todėl Aš skiriu tam laiką. Kai nesimeldi, įvykiai gali palikti tavo širdyje žymes. Taigi Mano tikslas yra nuvalyti šias žymes, kad tavo širdis galėtų laisvai dovanoti ir priimti Meilę. Kai meldiesi, Mano vaike, Aš tau padedu išsijoti tavo gyvenimo patirtis. Galbūt šiandien tu esi nusivylęs. Jei nepriimi Mano pagalbos, tu turbūt jautiesi liūdnas ir praradęs drąsą. Jei esi išdidus, kaip ir daugelis kitų kenčiančių nuo išdidumo ( o daugelis kenčia nuo išdidumo), tu greičiausiai nepasidalinsi savo liūdesiu ir nusivylimu netgi su kita siela. Visa tai pasilieka tavo vargšėje širdyje ir po kiek laiko pavirsta kartėliu. Kadangi gyvenimas žemėje ir žmonės savo kelyje į šventumą yra netobuli, tu ir vėl patiri nusivylimą ar išdavystę. Išdidumui nugalėjus, tu ir vėl nepasidalini savo sielvartu. Dar vienas nusivylimas pavirsta kartėliu ir užkloja vis didesnį tavo vargšės širdelės plotą. Mano vaike, šiam vyksmui besitęsiant, tavo širdis užsidaro kartėlyje. Širdžiai reikia meilės taip pat, kaip plaučiams oro. Tokia yra tavo širdies paskirtis, brangiausiasis, o jei ji yra uždara, meilė yra blokuojama. Koks dvasiškai neįgalus tu esi. Kaip Man skaudu matyti tave tokį sutrikusį ir nelaimingą. Mano mažutėli, Aš ateinu nuvalyti visas žymes nuo tavo širdies, kad tu mylėtum laisvai - taip, kaip ir Aš myliu. Nemanyk, kad tai yra neįmanoma užduotis. Aš esu Jėzus. Aš esu Dievas. Jei Man leisi, Aš galiu kaipmat nuvalyti tavo širdį. Aš atstatysiu tvarką tavo sieloje, suderinsiu tavo mąstymą ir įdėsiu į tavo širdį tiek tikros Meilės, kad ji atsispindės tavo akyse. Visi tave sutikę pajus šią Meilę ir žinos, kad ji yra iš Manęs. Mano vaike, kaip Man skaudu, kad tavęs nemylėjo tie, kurie turėjo tave mylėti. Man liūdna dėl kiekvieno tavo patirto sielvarto. Bet tu turi suprasti, kad kančia Mums gali atnešti naudą. Leisk Man tau parodyti, kaip panaudoti kiekvieną tave sužeidusį blogį tavo labui. Kalbėk su Manimi. Išliek viską Man ir Aš tau suteiksiu ramybę, atlaidumą ir tvarką visiems tavo gyvenimo įvykiams. Aš privalau tau pasakyti, kad, kai tu savo gyvenime patiri nusivylimą ir atiduodi jį Man, Aš bematant padedu tau viską suprasti ir atsigauti. Gali būti, kad išgijimo laikas bus tavo augimo laikotarpis, per kurį Mes tapsime artimesni ir labiau vienas kitu pasikliausime. Mano vaike, ar tu šykštėtum Man šio laikotarpio, reikalingo tam, kad padaryčiau iš tavęs šventąjį, gebantį atlikti Mano jam paskirtą darbą? Žinoma, tu to nedarytum, nes sieki Mano valios. Jei melsies, Aš neleisiu tau kentėti, jei tai nebūtina. Tai yra Mano pažadas, kurį šiandien tau duodu. Prašau, priimk jį į savo širdį. Jei melsies Man, Aš tau neleisiu be reikalo kentėti. Jei kenti, prašyk Manęs palengvėjimo, ir jei kentėjimas neduoda tau naudos, Aš jį pašalinsiu. Būk ramybėje ir kalbėkis su Manimi apie viską, kas vyksta tavo gyvenime. Kartu Mes užtikrinsime, kad ateityje tavo minkšta širdis nebūtų blokuojama.
Quote
#494 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (3) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Brangūs pasaulio vaikai, Aš jus taip myliu. Jūs esate sukurti Dievo Tėvo; Jis kūrė kiekvieną iš jūsų kruopščiausiai viską apgalvodamas. Iš tiesų Dangaus akyse jūs esate tobuli. Aš, Jėzus, esu Danguje suTėvu. Bet kadangi esu Dievas ir ateinu iš Dievo, Aš galiu daryti bet ką. Aš esu galingas, brangūs vaikai, bet Aš nemėgstu pasirodyti ir todėl nenaudoju savo galios kvailai. Aš naudoju savo galią tam, kad padėčiau žmonėms. Aš naudoju savo galią darydamas žmones laimingus, kai jie yra liūdni ar susirūpinę. Tu esi liūdnas ir susirūpinęs? Jei taip, tu turi pas Mane ateiti ir Aš vėl padarysiu tave laimingą. Yra svarbu žinoti, kaip tau pas Mane ateiti, tad Aš tau pasakysiu. Kai nori ateiti pas Mane, Jėzų, ir pasipasakoti apie savo bėdas, tu turi melstis. Yra daugybė maldos būdų ir jie visi tobuli. Vienas maldos būdų yra užmerkti akis ir tyliai savo mintyse su Manimi kalbėti. Tu gali stebėtis, kaip Aš galiu tave girdėti, jei kalbi tyliai. Tai yra dalis Mano stebuklingosios galios, brangus vaikeli. Kai nori kalbėtis su Manimi, savo Jėzumi, kuris yra tavo pats geriausias draugas, tu gali tai daryti bet kuriuo metu ir bet kada. Aš tave girdėsiu. Aš atidžiai išklausysiu tavo rūpesčius, bėdas ir tau padėsiu. Tu Manęs nematysi, bet Aš būsiu šalia tavęs. Taip, Aš esu Danguje. Aš jau tau tai sakiau. Bet taip pat esu visur žemėje. Ten, kur tu esi, esu ir Aš. Ten, kur valgai, Aš esu. Kai ruošiesi nakčiai miegoti, Aš esu su tavimi. Tu niekada nebūsi tokioje vietoje, kur nėra Manęs. Aš esu tavo nematomas draugas ir niekada nuo tavęs nesitraukiu. Tad sakyk Man viską, kas tau kelia nerimą, nes Aš tave myliu ir noriu tai žinoti. Aš galiu tau padėti daugelyje tavo bėdų. Tu žinosi, kad esu su tavimi, nes pasikalbėjęs tu su Manimi pasijusi šiek tiek geriau. Tai yra Mano stebuklinga galia. Tu turi pasitikėti Manimi viskame, nes Aš labai tave myliu. Man tu esi tobulas. Aš papasakosiu tau apie save, kad tu žinotum, jog turi labai galingą nematomą draugą. Aš atleidžiu kiekvieną tavo praeities klaidą; atleisiu tau ir visas ateities klaidas. Aš norėčiau atleisti kiekvienam žmogui, tačiau ne kiekvienas nori atsiprašyti. Matai, Mano mažasis drauge, viskas ką siela turi daryti, kad ateitų į Dangų, tai stengtis būti gera, o suklydus atsiprašyti. Aš atleidžiu net padariusiems daug baisių klaidų. Tačiau siela turi atsiprašyti, kaip ir tu atsiprašai, jei ką sužeidi. Stenkis būti geru, kol gyveni žemėje, tai tarsi dirbi savo dangiškos šeimos labui. Brangūs pasaulio vaikai, Aš laimingas, kad su jumis kalbuosi. Jūs esate Man tokie brangūs; Aš galvoju apie jus visą laiką. Kai esi nelaimingas, Aš stebiu tave, vildamasis, kad tu su Manimi kalbėsies, kad galėčiau padėti tau pasijusti geriau. Aš visuomet esu šalia tavęs, tad tu gali kalbėtis su Manimi kada tik panorėjęs. Pats svarbiausias dalykas, kurį tu turi atsiminti, yra tai, kad Aš esu su tavimi. Yra dar du svarbūs dalykai, kuriuos tu turi atminti. Pirmasis yra tai, kad Aš myliu kiekvieną žmogų netgi tuomet, kai jis klysta. Nemanyk, kad jei žmogus suklydo, Aš nustoju jį mylėjęs. Aš myliu juos visus taip, kaip ir tave, kai tu klysti. Antras dalykas, kurį turi atminti, yra tai, kad suklydęs tu gali su Manimi kalbėtis. Tučtuojau ateik pas Mane, jei padarai ką negero. Jei pas Mane ateisi, Aš padėsiu tau pasijusti geriau ir iš karto tau atleisiu. Tada nebeliūdėsi savo viduje ir nepadarysi dar daugiau klaidų todėl, kad blogai jautiesi. Tad tu turi atminti, kad Jėzus myli tave visada, net kai tu klysti. Ir dar turi atminti, kad jei suklysti, tu iš karto turi ateiti pas Mane. Papasakok Man savo klaidą ir atsiprašyk. Aš padėsiu tau nepadaryti dar daugiau klaidų. Matai, Mano nuostabusis vaike, Aš galiu tau padėti viskame. Tu turi paprašyti Manęs pagalbos ir gali būti tikras, kad Aš padėsiu.
Quote
#493 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (4) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Aš nenoriu, kad tu būtum nelaimingas. Yra daug tokių žmonių, kurie, būdami labai ligoti savo kūnu, yra laimingi, nes jų siela sveika. Kada, kaip ir visi žmonės tu numirsi savo kūnu, tavo siela liks gyva ir ateis su Manimi į Dangų. Tavo gyvenimo pabaigoje Aš ateisiu pasiimti tavo sielos. Gyvendamas kūne, tu visuomet privalai atminti, kad turi pamaitinti savo sielą tam, kad ji būtų stipri ir puiki, nes stipri ir puiki siela eina tiesiai į Dangų. Kalbėkis su Manimi dažnai, brangus vaike. Kalbėjimas su Manimi yra malda, o malda yra tai, kas stiprina tavo sielą. Meilė, kurią jaučiu, veržiasi iš Mano Eucharistinės Širdies. Aš negaliu jos sulaikyti. Jau kuris laikas stebiu savo vaikus svyruojančius ir klystančius. Matau jų elgesį, žalojantį jų sielas ir sukeliantį didžiulį skausmą. Aš trokštu juos išgydyti ir jiems patarti, bet negaliu to padaryti, nes jie neatsisuka į Mane. Taip jie eina per gyvenimą vis klupdami, kartodami tas pačias klaidas ir vis giliau krisdami į nuodėmę. Jie sukelia skausmą kitiems, nes patys kenčia. Vaike, jei kalbu apie tave, sakau tau dabar, kad laikas sustoti. Aš liepiu sustabdyti žalingą elgesį ir suteikiu tau nepakartojamą galimybę. Grįžk pas Mane dabar, Mano mažoji pasiklydusi siela, ir Aš panaikinsiu visas tavo užsitarnautas bausmes. Atgailauk ir pulk į Mano glėbį. Aš tau atleisiu nedelsiant. Aš tai jau padariau. Bet tam, kad i š g y t u m ir pritaptum Danguje, tu privalai atgailauti ir siekti atleidimo. Tu turi ateiti pas Mane siekdamas Mano atleidimo. Turi ateiti ir jį iš Manęs priimti. Aš esu čia, Tabernakulyje. Ateik pas Mane, ir Aš tau atleisiu visas nuodėmes. Padarysiu tave tokį tyrą, tarsi niekada nebūtum nusidėjęs. Mano vaikai, visi esantys Danguje, sudreba iš pagarbos ir susižavėjimo matydami tokio pažado užmojį. Noriu, kad pamąstytum apie šį pažadą kaip apie nepaprastą galimybę, kuria turi pasinaudoti. Tu neturi amžinybės šioje žemėje; visa tai pasibaigs. Tu klydai ir palikai kelią, vedantį į Dangų. Aš maldauju tavęs sugrįžti pas Mane dabar, kol dar nevėlu. Turi suprasti, kad tavo siela gali pražūti. Jei per ilgai užsiliksi mirtinoje nuodėmėje, Mano vaike, tu priprasi prie jos kaip vaikas pripranta prie blogo įpročio. Laikas sugrįžti yra dabar. Aš ateinu pas tave per šiuos žodžius, nes Mano Meilė nebegali likti be atsako. Ji ilgisi guosti ir raminti, o tau, Mano vaike, reikia paguodos ir nuraminimo. Jei leisi Man kalbėti apie Mano Meilę tau, pradėsi suprasti, koks nepamainomas tu Man esi. Tau yra duoti gabumai, dovanos ir talentai tam, kad tu kaip mylintis ir paklusnus vaikas, besirūpinantis savo Tėvo reikalais, plėstum Mano Karalystę žemėje. Tačiau jau kuris laikas tu to nedarai. Vergaudamas priklausomybėms arba siekdamas pasaulio gėrybių ir jausminių malonumų, tu gyveni vien tik savo labui. Mano vaike, žinau, jog manai, kad tai yra tavo reikalas, nes tu žaloji tik save patį. Sakau tau dabar: tu esi Mano vaikas, Aš tave myliu ir Man labai skaudu, kai tu save žaloji. Aš liepiu tau sustoti. Sustabdyk bet kokį elgesį, atskiriantį tave nuo Manęs. Ar nelabai supranti apie ką Aš kalbu? Ateik pas Mane, esantį Tabernakulyje, ir Aš tau tiksliai paaiškinsiu, ką turiu omenyje. Skaitydamas šiuos žodžius, tu tai jau žinai. Tu neturi leisti, kad žalingas elgesys taptų tavo amžinojo gyvenimo praradimo priežastimi. Mano vaike, tu neturi to leisti. Tai yra antroji priežastis, dėl kurios Aš primygtinai prašau tavęs grįžti pas Mane. Trečioji priežastis, dėl kurios tu turi pakeisti savo elgesį, yra ta, kad Man tavęs reikia. Aš esu tavo ir visų Dievas, ir iš tiesų sakau tau, kad Man tavęs reikia. Tavo pasaulyje yra sielų, kurias tik tu gali išgelbėti. Tam, kad jas išgelbėtum, tu privalai dirbti Man, nes Aš tau turiu pasakyti, kaip joms padėti, o tu turi Manęs klausyti. Tad prašau, mažosios Mano Širdies sielos, ateikite pas Mane dabar, nes pirmoji priežastis, dėl kurios jūs turite pas Mane sugrįžti, yra ta, kad Aš jus myliu ir jūsų atsiskyrimas skaudina Mano širdį.
Quote
#492 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (5) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Mano vaike, šiandien Aš kalbu visoms atkritusioms sieloms. Aš šaukiu tave. Tu girdi Mano balsą ir žinai, kad tai AŠ Tavo Jėzus Kristus, kuris šaukia tave. Tai, kad pažįsti Mano balsą, sakau tau, kad tu priklausai Man. Kadangi priklausai Man, mažoji siela, dabar tu turi pas Mane sugrįžti. Aš noriu, kad tu atgailautumei dėl savo nuodėmių. Šaukis Manęs, ir Aš tave išgirsiu. Aš duosiu tau tikslius nurodymus, kaip tau sugrįžti į Mano avidę. Brangioji pasiklydusioji siela, Aš girdėjau tavo dejavimus, tad dabar atsiliepiu į tavo skausmą. Piktasis kariauja dėl Mano vaikų sielų ir nori nuvilioti jas nuo Manęs. Bet priešas tau nieko nesiūlo. Tik tuštumą. Mažoji siela, dabar tu matai tai, tad grįžk pas Mane. Aš siūlau tau visa, kas yra gražu, kilnu ir amžina. Tu NIEKAD nesigailėsi, kad sugrįžai pas Mane. Ar tu klausaisi? Ar tu leidi savo vargšei susirūpinusiai širdžiai Man atsiliepti? Aš g y d a u tave. Aš noriu i š g y d y t i tave dar labiau, gydyti tol, kol tavo siela bus tokia tyra, kokia ji turi būti, kad įžengtų į Mano Karalystę. Brangusis vaike, ar nori amžinybę praleisti laimėje, džiaugsme ir kitų gerume? Aš nekalbu apie veidmainišką kai kurių tavo žemiškų bendrakeleivių gerumą. Tas netikras gerumas nuvylė tave praeityje ir yra tavo kartėlio priežastis. Nebijok. Tą gerumą nuplieks šviesa ir parodys, kad tai yra blogis. Aš kalbu apie tikrą gerumą, kuris apima visas dorybes. Dabar Aš kalbu apie drąsos dorybę akivaizdoje pasaulio, niekinančio Dievą ir visa, kas gera. Mano vaikai buvo sugundyti beverčiais materializmo mažmožiais, kuriais jie puošiasi, siekdami būti įvertinti. Vaikai, tai Mano vertės jūs turite siekti, o pasaulis to nesiūlo. Ši vertė kyla iš vienintelio šaltinio – Manęs, Jėzaus Kristaus. Aš esu tas, kuris mirė už jus, ir Aš vėl ketinu jus i š g e l b ė t i. Šią dieną Aš šaukiu tave iš pasaulio ir reikalauju tavęs kaip savo. Nuo šios akimirkos Aš apsaugosiu tave, brangus mažasis sūnau paklydėli, o tavo nuodėmės bus nušluotos šalin, į niekį. Tai yra Mano pažadas tau. Aš pamiršiu tavo nuodėmes. Grįžk pas Mane. Tu niekada nesigailėsi tai padaręs. Mano vaikai, Aš esu su jumis. Jūs girdėjote Mane tai sakant daugelį kartų. Galbūt sakiau tai taip dažnai, kad jūs jau nebegirdite tikrosios šių žodžių reikšmės. Šiandien noriu, kad jūs juos išgirstumėte ir suprastumėte. Aš esu su jumis. Ar tai reiškia, jog stebiu jus iš Dangaus tikėdamasis, kad viskas jums einasi gerai? Ar tai reiškia, kad žvelgiu į visą savo pasaulį matydamas tik didžiuosius įvykius? Ne. Aš esu su tavimi. Aš esu su TAVIMI, Mano vaike. Tai reiškia, kad Aš matau pasaulį tavo akimis. Aš vaikštau tavo taku ir patiriu tai, ką tu patiri. Aš esu su tavimi, kai tau skauda. Aš jaučiu žmogiško grubumo geluonį, kai jį patiri tu. Aš jaučiu skausmą ir silpnumą tavo kūne, kuomet tu sergi. Mano užuojautos žvilgsnis, toks pilnas Meilės ir supratimo, yra su tavimi kiekvieną dieną ir kiekvieną minutę. Aš tau atleidžiu tavo nuodėmes net prieš tau nusidedant. Bet tu turi pripažinti savo klaidas ir prašyti atleidimo.
Quote
#491 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (6) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Mano vaike, nemanyk, kad esi apleistas. Sakau tau su dievišku iškilmingumu, kad Aš esu su tavimi. Tad sutelk dėmesį į tai, kad tavo Jėzus yra su tavimi kasdien ir kiekvieną akimirką. Kalbėk su Manimi, brangus vaike. Aš turiu tiek daug tau papasakoti. Aš turiu atsakymus tavo sunkumams. Aš galiu paaiškinti dalykus, kurių tu nesupranti. Aš turiu Meilę žmonėms, kuriems tu jos nejauti. Tad jei tu sutelksi dėmesį į Mano nuolatinį dalyvavimą tavo gyvenime, tu pradėsi Manimi pasikliauti. Mano vaike, tuomet prasidės pokyčiai. Tau pradėjus Manimi pasitikėti, tavo gyvenimas palengvės ir jame bus mažiau streso. Tu išbrisi net iš pačių sunkiausių situacijų ir nuo jų nueisi, vietoj to, kad nešiotumeisi rūpestį iš vienos savo gyvenimo srities į kitą. Tame atrasi tokį išsilaisvinimą, kad netrukus pasitikėjimas Manimi tau taps įpročiu. Ir tada, vaike, Aš veiksiu per tave. Kai šis tikslas bus pasiektas, nebebus ribų tam, ką tu gali padaryti. Šiandien ir vėl tau sakau, kad norint turėti įgūdžius, yra privalu praktikuoti. Tad šiandien sutelk dėmesį į Mano nuolatinį buvimą su tavimi. Klausk Manęs, ko Aš iš tavęs norėčiau. Klausk Manęs, kuriuos žodžius Aš norėčiau kad tu savo kalboje naudotum. Tada klausyk Mano atsakymo. Mano Dvasia tau kalbės ir savo sieloje tu girdėsi žodžius. Taip Mes galime bendrauti visą dieną. Tikėk. Aš dovanoju tau tikėjimą šiandien, kai tu žengi pirmuosius žingsnius vienybės su Manimi link. Nėra tokios padėties, kurioje turėtum Mane palikti. Kreipkis į Mane netgi pačiose sunkiausiose aplinkybėse. Šaukis Manęs net ir nuodėmėje; turėčiau sakyti, ypač nuodėmėje. Aš bet kokiu atveju esu su tavimi, Mano vaike. Tu negali paslėpti savo nuodėmės ignoruodamas Mane ir tikėdamasis, kad nuėjau šalin. Taigi, kalbėk su Manimi. Sakyk: „Viešpatie, padėk man.’’ Tu nenusivilsi. Aš tau padėsiu. Šiandien atnešu tau šiuos žodžius, kad suprastum, jog Aš esu su tavimi. Aš niekada tavęs nepaliksiu. Visuomet esu šalia ir laukiu tavo dėmesio, pasiruošęs tave užtikrinti, kad esi mylimas ir kad nesiunčiau tavęs į žemę atlikti darbo, kuris tau yra per sunkus. Jei tavo gyvenimas yra per sunkus, Mano mažoji siela, tai yra todėl, kad stengiesi viską atlikti pats. Tau reikia Manęs. Ir Aš esu čia. Taigi nebešvaistykime laiko. Jėzus, tavo Jėzus, prašo tavo dėmesio. Kai tik sulauksiu tavo dėmesio, Mes keliausime toliau. Tu niekada nesigailėsi pas Mane sugrįžęs. Nedvejok. Ateik, atsisėsk prie Manęs, esančio Tabernakulyje, ir Mes pradėsime.
Quote
#490 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (7) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Noriu, kad Mano vaikai gyventų ramybėje. Jūs tai žinote, vaikai, nes dažnai jums tai sakau. Šiandien Aš jus išmokysiu, kaip visuomet išlaikyti ramybę savo širdyje. Mano vaikai, kuomet motina supa savo kūdikį ir dainuoja jam švelnią lopšinę, kūdikis jaučia tokią ramybę, kad dažnai jis užsimerkia ir lengvai užmiega ramiu miegu. Mano vaikai, Aš laikau jus savo glėbyje. Aš švelniai jus supu. Noriu, kad daug kartų per dieną trumpam stabtelėtumėte savo veikloje ir užmerktumėte akis. Aš tuoj pat švelniai nuraminsiu jūsų sielą, ir nors akimirksniui jūs pajusite ramybės miegą. Žinoma, visi jūsų pojūčiai išliks, bet siela ilsėsis vienybėje su Manimi, ir visa jūsų būtis bus atnaujinta ir subalansuota. Mano vaikai, štai taip Aš ketinu išlaikyti jus ramybėje. Jūs turite nebijoti nieko, netgi mirties. Kodėl mirtis turėtų gąsdinti sielą, kuriai lemta amžinai gyventi su Manimi? Tu tiktai grįžti namo, Mano vaike, o mirtis yra tik perėjimo akimirksnis. Ne, nebijok mirties. Tai atitrauktų tavo dėmesį nuo gyvenimo, o Mes nenorime, kad kas nors trikdytų tavo žemiškų pareigų atlikimą. Mano vaikai, ar stengiatės išlikti su Manimi savo dienoje? Prisiminkite, jog jūs praktikuojate stengdamiesi atsižvelgti į Mano nuolatinį buvimą su jumis ir klausytis, kaip Aš kalbu. Jūs dažnai klausiate Manęs, ko Aš iš jūsų norėčiau. Toks yra jūsų kelias, vaikai. Ar pastebite, kaip Aš keičiu jūsų sielą? Ar matote, kaip keičiasi jūsų požiūris į brolius ir seseris? Jūs suprantate, jog tai Aš vykdau šiuos pokyčius, o jūs galite Manimi pasikliauti, nes Aš laikausi savo pažadų. Mes darome pažangą, Mano vaike, ir tai Man patinka. Pasaulis truputėlį pakinta kiekvieną kartą sielai su pasitikėjimu artėjant Manęs link. Noriu, kad jaustum džiaugsmą, Mano vaike. Tavo pasaulis neturi ramybės, bet tu privalai būti ramybėje. Aš duosiu jūsų sielai ramybę, o pasaulis maitinsis jūsų ramybe tarsi kūdikis iš motinos. Tai todėl prašau, kad savo dienose ateitumėte pas Mane dažnai. Kai pasaulis paims iš jūsų ramybę tam, kad nuramintų savo siaubingą nerimą, Aš jums ją sugrąžinsiu. Tad nesijaudinkite, jei pasaulis paima jūsų ramybę. Tam jums ją ir duodu, kad dalintumėte pasauliui; turiu jos neišsemiamus išteklius, kuriais jus pripildysiu. Ar pradedate suprasti Mano plano gelmę? Man reikia daug sielų, kurios Man padėtų, o šiuo metu jų trūksta. Tad Mes turime perduoti Mano prašymą pasauliui, kad visos geros valios sielos, atsakydamos į šį kvietimą, ateitų Man į pagalbą. Yra teisinga, Mano vaike, kad kiekvienam būtų suteikta galimybė atsakyti už save patį. Aš kviečiu, o kiekviena siela turi atsiliepti. Sielos savo esmėje žino, kad yra prašomos pasirinkti ir jos pasirenka. Aš esu Dievas. Aš žinau viską. Man reikia sielų. Nuo Manęs neįmanoma pasislėpti. Jei siela atmeta Mane čia, ji yra pražuvusi. Atstumdami savo Dievą jūs negalite reikalauti Dangaus kaip savo paveldo. Būk ramybėje, Mano mažutėli. Tavo Dievas ištaiso visas klaidas.
Quote
#489 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (8) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Aš noriu tau duoti Dangaus akis. Noriu, kad matytum savo gyvenimą, pasaulį ir žmones Dangaus akimis tam, kad pradėtum atsiliepti taip, kaip Aš, tave taip karštai mylintis, tavo Jėzus. Mano vaike, Aš siūlau tau šį naują regėjimą. Ar priimsi iš Manęs šią nuostabią dovaną? Iš tiesų, tu būsi apstulbęs kaip šis regėjimas pakeis tavo gyvenimą. Dauguma dalykų, anksčiau tave neraminusių, paprasčiausiai išnyks iš tavo akiračio, nes pasirodys tau tokie nereikšmingi. Ar tu to nori? Aš taip viliuosi, kad tu pasakysi „taip’’. Aš taip noriu, kad tu matytum pasaulį Mano akimis. Aš galiu tave išmokyti tokių didžių dalykų, Mano brangusis. Ir jei tu matysi viską Mano akimis, Mes galėsime taip laisvai kalbėtis, tarsi būtume viena siela. Prašau, padaryk tai dėl Manęs. Leisk Man nušviesti tavo požiūrį. Ar tu pasitiki Manimi, Mano vaike? Pasitikėti nėra lengva, bet šiuo ypatingu laiku tu gali žingsniuoti tvirtai pasitikėdamas, nes Aš neleisiu tau kristi. Aš esu čia, pasirengęs tave išgelbėti. Aš taip ilgai laukiau šios dienos, Mano vaike. Mano Širdis maudžia Meile tau ir, kai stebiu tave skaitant šiuos žodžius, dar didesnė Meilė užgimsta joje. Aš tavimi pasirūpinsiu; tu gali užmerkti akis ir ilsėtis Mano Širdyje. Tu kentėjai dėl Mus skyrusio nuotolio. Dažnai nesuprasdavai iš kur kyla skausmas, bet, užtikrinu tave, kančia prasidėjo tada, kai tu nusisukai nuo Manęs. Dabar Mūsų siekiai turi būti dideli, nes Aš trokštu tavo laimės. Šiandien įvedu tave į savo Širdį ir noriu, kad joje pasiliktum. Aš tau padėsiu, Mano brangus vaike. Tu esi Man be galo brangus ir, jei parodysi nors mažiausią troškimą, Aš tvirtai laikysiu tave prie savęs netgi vėjuose, kurie siekia nublokšti tave šalin. Neabejok, kad šiomis sunkumų dienomis kiekvienas, net ir mažiausias tikėjimo veiksmas, bus atlygintas. Šioje sielų gelbėjimo misijoje Dangus yra su jumis. Visa pagalba yra pasiekiama išgelbėjimo ieškančiai sielai. Dabar būk ramybėje, Mano mažoji siela. Aš laikau tave tvirtai. Šis gyvenimas, kurį dabar gyveni, apspręs tavo amžinybę. Taigi dabar, Mano vaikai, kai Mes visi suprantame šiandienos ir jūsų ateities dienų svarbą, apsispręskime, kaip jūs praleisite savo likusį laiką ... Ištraukos iš: "PIRMOJI KNYGA, Nurodymai mūsų laikams, duoti Anne, pasaulietei apaštalei „ Mintys apie dvasingumą"; ANTROJI KNYGA „Pokalbiai su Eucharistine Jėzaus Širdimi“; Leandre Lachance „Manųjų laimei, Mano išrinktieji. JĖZUS“ 2 tomas;
Quote
#488 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (9) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! DIEVAS TĖVAS KALBA SAVO VAIKAMS Niekada nenustosiu šaukti jūsų, kviesti, kad užsinorėtumėte gauti geradarybes, kurias atnešu, kad pamatytumėte Šviesą ir išsigydytumėte iš nuodėmės. Kartais žiūriu į jus su užuojauta dėl nelaimingos padėties, kurioje esate. Kartais žiūriu į jus su Meile, kad palenkčiau pasiduoti malonės žavesiui. Leidžiu dienas, o kartais netgi metus arti kai kurių sielų, kad užtikrinčiau joms amžiną gyvenimą. [Jos] nežino, kad ten Esu, kad jų laukiu, kad kviečiu jas kiekvieną akimirką. Visgi visai nesu pavargęs ir, nepaisant to, jaučiu pasilikimo šalia jūsų džiaugsmą, su nuolatine viltimi, kad vieną dieną grįšite pas savo Tėvą ir pateiksite Man prieš mirtį nors keletą meilės įrodymų. Štai, pavyzdžiui siela, kuri miršta netikėtai. Ji visada buvo Man kaip sūnus palaidūnas. Pripildydavau ją geradarybėmis, ji visgi nueidavo, švaistydama visas geradarybes, šias savo geriausio Tėvo nemokamas malones. Dar daugiau – sunkiai Mane įžeidinėjo. Laukiau jos, visur paskui ją vaikščiodavau. Duodavau jai naujas malones, tokias kaip sveikata. Padarydavau, kad jos darbai atneštų daug gerų vaisių, dėl ko turėjo jų apsčiai. Mano Apvaizda pateikdavo jai kartais dar naujų. Gyveno pasiturinčiai, bet liūdnoje tamsoje nematė savo blogų įpročių, kad visas jos gyvenimas buvo klaidų juosta, dėl nuolatinės mirtinos nuodėmės. Vis tik Mano Meilė niekada nepavargo. Ėjau jai iš paskos, mylėjau ją, o visų pirma – nepaisant Mano atmetimo – buvau patenkintas, kantriai gyvendamas arti jos viltyje, kad gal vieną dieną pastebės Mano Meilę ir sugrįš pas Mane, Tėvą ir Gelbėtoją. Galų gale artėjo jos (sielos) paskutinė diena. Atsiunčiu jam ligą, kad galėtų susimąstyti ir grįžti pas Mane, savo Tėvą. Laikas eina toliau ir štai mano vargšas 74 metų sūnus pergyvena savo paskutinę valandą. Esu nuolatos tenai, kaip visada. Kalbu jam su didesniu, negu bet kada gerumu. Esu atkaklus, šaukiuosi Savo išrinktųjų, kad melstųsi už jį, kad prašytų atleidimo, kurį jam suteikiu... Šią akimirką – prieš išleisdamas paskutinį atodūsį – atveria akis, pripažįsta savo nuodėmes ir tai, kaip labai atitolo nuo tikro kelio, atvedančio pas Mane. Vėliau atgauna sąmonę ir gailestingu, graudžiu balsu, kurio niekas iš esančių negirdi – sako Man: „Mano Dieve! Dabar matau, kad Tavo Meilė man, o Viešpatie, buvo didelė, o aš nuolat Tave įžeidinėjau tokiu blogu gyvenimu. Niekada negalvojau apie Tave, Viešpatie, mano Tėve, mano Gelbėtojau. Tu dabar matai viską. Prašau Tavęs, Viešpatie, atleisti man visą tą blogį, kurį matai manyje ir kurį susigėdijęs išpažįstu. Myliu Tave, mano Tėve ir Gelbėtojau“. [Jis] mirė tą pačią akimirką. Štai, yra prieš Mane. Teisiu jį su Meile Tėvo, kaip Mane pavadino, ir [jis] yra išgelbėtas. Per tam tikrą laiką pasiliks ekspiacijos vietoje (skaistykloje – vert. past.), paskui bus laimingas amžiams. O Aš, kaip jo gyvenimo metu džiaugiausi vildamasis, kad išgelbėsiu jį dėl jo atgailos, taip dar labiau džiaugiuosi su Savo dangiškuoju dvaru, kad realizavau Savo troškimą ir esu jo Tėvu visai amžinybei. Ištrauka iš „Dievas Tėvas kalba savo vaikams.“ Iš Dievo Tėvo atsišaukimo, kurį 1932 metais Ses. Eugenijai Elizabetai Ravasijo perdavė Dievas Tėvas.
Quote
#487 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (10) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! GYDANTI KRISTAUS GALIA Viešpats Jėzus, visuomet esantis Eucharistijoje, kviečia kiekvieną iš mūsų ateiti pas Jį su savo problemomis: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: Aš jus atgaivinsiu!“ (Mato 11, 28). Kad ateitume pas Jėzų, pirmiausia turime patikėti, kad Jis mirė už mūsų nuodėmes, prisikėlė dėl mūsų išganymo ir nuo tada aukoja savi tikrąjį Kūną Eucharistijoje. Eucharistinis stebuklas Sokulkoje – tai mums skirtas kvietimas kreiptis į Dievą ir suprasti, kad neturime brangesnės dovanos už Eucharistiją. Per ją galime artimai bendrauti su prisikėlusiu Viešpačiu, kuris atneša mums kaip dovaną „Patį Save – Savo asmenybę šventame žmogiškume ir Savo išganymo darbą“ (Enciklika apie Eucharistiją, 11). STEBUKLINGI IŠGIJIMAI SOKULKOJE Sokulkos šv. Antano Paduviečio parapijoje kasdien galima adoruoti Švenčiausiąjį Sakramentą. Žmonės gali ateiti pas Jėzų su savo prašymais ir rūpesčiais, džiaugsmais ir nesėkmėmis, pagarbinti Švenčiausiojo Sakramento ir dalyvauti šv. Mišiose. Kiekvienas, kuris pašalins iš savo širdies netikėjimo ir priklausomybių nuo nuodėmių kliūtis, neleidžiančias Kristui parodyti Savo Meilės mums, galės patirti savo gyvenime beribę Kristaus Meilę, gydančią kūną ir sielą. Sokulkos parapijos archyve yra surinkta daug dokumentų, įrodančių stebuklingus išgijimus. Šiame straipsnyje pateikiame kelis iš jų. Kartą į Sokulką atvyko moteris iš Švedijos, serganti paskutinės stadijos vėžiu. Melsdamasi prie Švenčiausiojo Sakramento, ji pasinėrė į dieviškojo Gailestingumo vandenyną ir išpažino Jėzui visas savo nuodėmes. Taip pat ši moteris paprašė aukoti šv. Mišias už jos išgijimą ir šv. Mišių metu pavedė save, savąjį „aš“ Jėzaus Kristaus valiai. Priėmusi šv. Komuniją ilgai meldėsi priešais Švenčiausiąjį Sakramentą. Po kelių dienų skausmas pradėjo laipsniškai mažėti ir visiškai išnyko. Kruopščiai patikrinus paaiškėjo, kad ji visiškai sveika – vėžio neliko nė ženklo. Archyve yra saugomas medicininis dokumentas, kuriame aprašytas mažamečio Jokūbo Raperio, sunkiai sirgusio Aspergerio sindromu, išgijimas. Jo močiutė paprašė šv. Mišių už vaiko sveikatą; jos buvo aukojamos 2011 m. liepos 29 d. Sokulkos šv. Antano Paduviečio parapijoje. Netrukus tėvai pastebėjo, kad nebeliko jokių šios ligos simptomų. Tyrimas patvirtino, kad kūdikis visiškai sveikas. Tėvams ir močiutei buvo akivaizdu, kad berniuką išgydė Visagalis Jėzus, esantis Eucharistijoje. Per Eucharistją Viešpats Jėzus daro stebuklus žmonių, kurie Jam pavedė save ir atsisakė visų nuodėmių, gyvenimuose. Jei pašalinsime iš savo širdžių visas kliūtis, Kristus galės savo Meilės galia išgydyti mūsų sielas ir suteiks amžinąjį gyvenimą, o jei reikia – išgydys ir mūsų kūno ligas.
Quote
#486 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (11) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Sokulkoje yra daug tokių įrodymų. Pavyzdžiui, 2011 m. vasario mėnesį 25 metų Ana Jazurek pasveiko nuo progresavusio krūties vėžio, o moksleivė Justina Popovčak – nuo kepenų vėžio. Gydytojai, tyrę šias pacientes, vienu balsu teigia, kad medicina negali paaiškinti, kaip jos išgijo. Bet Jėzui, kuris yra su mumis Eucharistijoje, nėra beviltiškų situacijų. Kitas įvykis buvo 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Jacekas Dembo dirbo sąvartyne netoli Sokulkos miesto ir įkrito į mašiną, presuojančią šiukšles. Jo kaukolė buvo tiesiog sutraiškyta. Jaceką skubiai nugabeno į ligoninę, bet gydytojai nematė jokių galimybių jam išgyventi. Sokulkos vyresnysis Stanislovas Gnedzeiko, guosdamas nukentėjusio giminaičius, patarė jiems pavesti save Jėzui Kristui, priimti Atgailos sakramentą, aukoti savo skausmą Dievui, dalyvauti šv. Mišiose ir pasimelsti prie Jėzaus Švenčiausiame Sakramente. Gydanti Kristaus Meilė pasireiškė netrukus: pacientas pasveiko; tai patvirtinantys medicininiai įrodymai yra saugomi Sokulkos šv. Antano Paduviečio parapijos archyvuose. Bet svarbiausia - dvasinis išgijimas, kuris visada įvyksta, kai žmonės į Sokulką atvyksta su atvira širdimi, atnešdami Jėzui Kristui Eucharitijoje savo skausmą, kančią, nerimą ir sielvartą. Jėzus priima kiekvieną, išlaisvina nuo įvairių nuodėmingų priklausomybių ir padeda rasti dvasios ramybę bei džiaugsmą. KVIETIMAS ATSIVERSTI Sokulkoje įvykęs eucharistinis stebuklas įrodo, kad kiekvienoje Bažnyčioje, kurioje yra Švenčiausiasis Sakramentas (konsekruotos ostijos pavidalo, paslėptas Tabernakulyje) ir aukojamos šv. Mišios, yra prisikėlęs Jėzus Kristus. Jis nori išgydyti mūsų kūną ir sielą, kad galėtume eiti tiesiu keliu į amžinąjį gyvenimą. Todėl būtina ateiti pas Jėzų, atsisakyti nuodėmės ir dalyvauti šv. Mišiose, taip pat pagarbinti Švenčiausiąjį Sakramentą. „Patartina ilgiau su Kristumi pabūti, - rašė šv. Popiežius Jonas Paulius II, - ir prisiglaudus prie Jo krūtinės kaip mylimam mokiniui (plg.Jn 13, 25), pasijusti paliestam Jo Širdies begalinės Meilės. Mūsų epochoje krikščionybė turi išsiskirti pirmiausia „maldos menu“ (48), todėl iš naujo turi rastis poreikis kupinam meilės ilgesnį laiką pasilikti priešais Švenčiausiame Sakramente esantį Kristų, su Juo dvasiškai kalbantis ir tyliai adoruojant. Daug kartų, brangūs broliai ir seserys, tai dariau ir susilaukiau jėgų, paguodos ir paspirties! (Enciklika apie Eucharistiją, 25). Tik nuoširdžiai apgailestaujant ir tvirtai pasiryžus išpažinti savo nuodėmes per Atgailos Sakramentą, Jėzus Kristus gali išgydyti ir išgelbėti mūsų sielas ir kūnus. Nuodėmių atleidimas – didžiausias stebuklas, o apvalęs mūsų širdis nuo nuodėmių, Viešpats Jėzus savo Meile gali mus išgydyti. Priimdami šv. Komuniją, susijungiame su prisikėlusiu Jėzumi Kristumi, kuris savo mirtimi gelbsti mus nuo nuodėmių ir savo šventumo galia gydo mūsų kūną bei sielą. Todėl Biblija įspėja mus: „Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. Kas valgo ir geria to Kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą. Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir nemaža užmigusių.“ (1Kor 11, 28-30). Šv. Jonas Paulius II savo enciklikoje apie Eucharistiją (36-37) ragino cituodamas Joną Auksaburnį: „Ir aš keliu balsą, maldauju, prašau ir meldžiu: nesiartinkite prie šio šventojo stalo suteptomis ir sugadintomis sąžinėmis. Toks prisiartinimas vadintinas ne bendryste, net jei tūkstantį kartų paliestume Viešpaties Kūną, bet veikiau pasmerkimu, kankyne ir bausmių padidinimu.“
Quote
#485 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (12) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Laikantis panašios perspektyvos, Katalikų Bažnyčios katekizme pagrįstai nustatoma: „Kas jaučiasi padaręs sunkią nuodėmę, prieš eidamas Komunijos, turi priimti Susitaikinimo Sakramentą“(74). Trokštu dar kartą pakartoti: Bažnyčioje galioja ir liks galioti taisyklė, kuria Tridento Susirinkimas konkrečiai išreiškė griežtą apaštalo Pauliaus įspėjimą nustatydamas, jog asmuo, norintis vertai priimti Eucharistiją, privalo „prieš tai išpažinti nuodėmes, jei jaučiasi nusidėjęs mirtina nuodėme“(75). (...) Kai krikščionio sąžinę slegia sunki nuodėmė, kelias į visavertišką dalyvavimą Eucharistijos aukoje veda per Susitaikinimo Sakramentą. DIEVUI VISKAS ĮMANOMA (plg. Mk 10, 27) Vienas gydytojas neseniai man pasakojo, kaip jis gydo savo pacientus. Prieš išrašydamas ligojimui vaistų, pasikalba su juo ir pirmiausia pasiūlo susitaikyti su Dievu. Gydytojas pataria visiems viską atleisti, kad neliktų pykčio, atsisakyti okultinių praktikų ir, svarbiausia, nebekaltinti Dievo dėl savo ligos. Taip pat jis pataria pacientui pradėti dėkoti Dievui už viską, kas vyksta, ir patikėti Jam savo kančias ir ligas. Po to šis gydytojas rekomenduoja pacientui pradėti gyventi krikščioniškai, išpažinti Dievui visas savo nuodėmes, už jas atgailauti ir tvirtai apsispręsti niekada jų nekartoti. Galiausiai paskatina priimti šv. Komuniją, t.y. fiziškai priimti Jėzaus Kristaus Kūną. Šis gydytojas man parodė dokumentus, kuriuose užfiksuoti neparasti išgijimai: nuo nepagydomų ligų pagijo daug jo pacientų, kurie paklausė jo patarimų. Šie žmonės atsižadėjo savo nuodėmių, susitaikė su Dievu ir pašalino iš savo širdies kliūtis, trukdžiusias Dievui veikti ir juos gydyti. Savo akimis mačiau tyrimų ataskaitas ir rentgeno nuotraukas prieš ir po paskutinės stadijos vėžio gydymo. Taip pat mačiau vieno iš pacientų dokumentus, kuriuose rašoma, tai, kas, atrodo, neįmanoma: ataugo vienas iš vyro plaučių, kuris buvo amputuotas prieš keletą metų. Kitam pacientui, remiantis išsamia ir tikslia dokumentacija, ataugo pašalinta smegenų dalis. Sužinojau daugybę tokių nuostabių istorijų, kurios visiškai nepaaiškinamos moksliškai. Įsitikinau, kad Dievui nieko nėra neįmanoma. Turime suprasti, kad fizinis kūno išgijimas – tai tik išorinis ženklas to, kas įvyko sieloje. Jei nekenčiame visų nuodėmių ir visam laikui jų atsisakome, jeigu atleidžiame skriaudas visiems savo skriaudėjams ir visiškai atsiduodame gailestingajam Dievui, Jėzus Kristus būtinai išgydys mūsų sielą. Galbūt Jis suteiks mums ir kūno sveikatą, kad patvirtintų mums ir kitiems, jog įvyko svarbiausias dalykas – išgijo siela ir jog Jis išgelbėjo mus iš nuodėmės bei šėtono vergijos. Fizinę sveikatą Dievas gražina ne visiems, bet dvasia pagyja kiekvieno, kuris to nori ir leidžia Dievui veikti. Kai kuriais atvejais kūno liga išlieka, tačiau įgauna gilią prasmę ir tikslą: žmogus gali labiau susivienyti su kenčiančiu Kristumi ir toje vienybėje melstis už didžiausius nusidėjėlius, kad šie atsiverstų, kreiptųsi į Dievą ir pasiektų išganymą. Viešpats Jėzus numirė ant Kryžiaus už kiekvieno žmogaus nuodėmes ir prisikėlė, kad visus be išimties išganytų, - Jo begalinis Gailestingumas skirtas visiems. Patys didžiausi nusidėjėliai turi pirmutinę teisę patirti Jo Gailestingumą. Išgelbėti nebus tie, kurie atmes Jėzaus Gailestingumą ir nenorės nuodėmių atleidimo.
Quote
#484 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (13) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Norėdami pereiti Jėzaus Kristaus gydymo kursą, pirmiausia būtinai atgailaukite dėl visų savo nuodėmių ir gaukite atleidimą per Susitaikinimo Sakramentą. Priėmę šv. Komuniją, maldoje patikėkite Jėzui visą savo gyvenimą – tebūna Jis vienintelis jūsų Viešpats ir gyvenimo Meilė. Nuo šios akimirkos turi radikaliai pasikeisti požiūris į tai, ką Dievas vadina nuodėme, reikia atsisakyti blogų įpročių. Tam būtina koreguoti savo dienotvarkę, kad joje būtų laiko maldai, reguliariai skaityti Bibliją, dirbti ir leisti laisvalaikį. Į kasdienę maldą būtų gerai įtraukti vieną rožinio dalį, o taip pat ir Dievo Gailestingumo vainikėlį. Jei įmanoma, patarčiau kiekvieną dieną dalyvauti šv. Mišiose ir adoruoti Švč. Sakramentą. Pagrindinis principas – nuolat būti pašvenčiamojoje malonėje, t.y. neturėti nė vienos nuodėmės, kurios neišpažinome klausykloje. Gyvenant su mirtina nuodėme, siela greitai ims kentėti nuo dvasinės ligos, kuri nulems baisią dvasios būseną. Tad svarbu išmokti vengti bet kokios nuodėmės, o jei nepavyksta - iš karto prisipažinti ir priimti atleidimą iš Gailestingojo Dievo, kuris myli visus nusidėjėlius, bet nemėgsta ir negali mylėti mūsų nuodėmių. Kun. M. Petrovskis TChr Iš: katalikų evangelizacinio žurnalo „Mylėkite viens kitą! 2015, Nr. 1 (3) ---------------------------------- Savo auka, kančia, mirtimi ir prisikėlimu Kristus sumokėjo už mūsų nuodėmes, kartą ir visiems laikams nugalėjo šėtoną, atvėrė kiekvienam žmogui kelią į išganymą per tikėjimą ir įprasmino mūsų kančias bei mirtį. Per Jėzų Kristų kiekvienas mūsų kentėjimas gali padėti mums įsijungti į Jo atperkamąją kančią, atvesti mus į savo ir aplinkinių žmonių išgelbėjimą. Per Kristų mūsų mirtis tampa perėjimu į naują gyvenimą, į pergalę prieš mirtį per prisikėlimą. Reikia tiesiog Juo pasitikėti ir per Jį susitaikyti su Dievu. Atminkite: kai kenčiate, ypač be akivaizdžios kaltės, būtinai padėkokite Jėzui už galimybę kentėti su Juo už žmonijos nuodėmes ir paveskite Jam save tokia malda: „Viešpatie Jėzau, aš atiduodu save Tau ir sujungiu savo kančią su Tavo kančia. Įdedu į Tavo Žaizdas save ir savo skausmą fizinį ir dvasinį, nes Tavo Žaizdose yra mano išgijimas.“ Ištrauka iš: „Vaistai, teikiantys nemirtingumą“ katalikų evangelizacinio žurnalo „Mylėkite viens kitą! 2015, Nr. 1 (3) --------------------------------------
Quote
#483 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (14) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Neretai kelias į pasveikimą būna nelygus bei vingiuotas. Kartą vienas žmogus kun. Matui Linnui (Matthew Linn SJ) štai ką pasakojo: „Prieš penkiolika metų kreipiausi į gydytoją, nes labai skaudėjo nugarą. Po patikrinimo sužinojau, kad sergu kaulų vėžiu. Gydytojas pasiūlė gultis į ligoninę, kurioje teks praleisti nemažai laiko. Artimųjų paprašiau, kad melstųsi už mane. Gulėdamas ligoninėje labai pykau ant Dievo ir, pažvelgęs į kryžių, kabantį ant sienos, paklausiau: “Kur Tu esi, Dieve? Meldžiuosi už kitus, ir jie neišgyja; kiti meldžiasi už mane, ir vis tiek sergu. Kodėl Tu mane apleidai?“ Kai ištariau pastaruosius žodžius, suvokiau, kad tai yra Jėzaus žodžiai, pasakyti ant kryžiaus: “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“ (Mk 15, 34). Bet Jėzus nebuvo apleistas - Tėvas tuo metu buvo arčiausiai Jo. Jis padėjo savo Sūnui visa atleisti. Tačiau Jėzus jautė ne artumą, o apleidimą. Tada pagalvojau, kad ir manęs Dievas neapleido, tik paprasčiausiai negaliu jausti Jo artumo. Supratau, kad šalia yra mylintys žmonės, per kuriuos mane ir pasiekia Dievo Meilė. Tada Jam pasakiau: “Ir vis dėlto norėčiau išgyti nuo vėžio, bet jeigu nėra lemta, imk mano ranką ir padėk taip, kaip tie žmonės man padeda.“ Tokiu būdu išsivadavau iš liūdesio, nusivylimo ir atsidaviau į Dievo rankas. Pasikeitė mano Dievo įvaizdis. Suvokiau, kad Jis nėra tas, kuris apleidžia, o tas, kuris per šiuos žmones rūpinasi manimi. Pajutau ramybę ir išsivadavau iš nerimo. Savo kūne jaučiau šilumą ir Dievo Meilę. Kitą dieną mane išoperavo – išėmė tuos kaulus, kuriuose buvo vėžys. Kai vėl ištyrė, nieko neberado. Dievas mane išgydė tą naktį, kai pasikeitė mano suvokimas. Kai įsivaizdavau Dievą, esantį labai toli, tada Jo Meilei neleidau paliesti mano širdies. Kada suvokiau Dievą mane mylint tiek, kiek tie žmonės, tada atsivėriau Jo Meilei ir tokiu būdu Jis į širdį galėjo įlieti jėgos, kuri mane ir išgydė. Taigi matote, kaip svarbu pakeisti Dievo įvaizdį. Tai įmanoma kiekvienam“. Iš: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-10-24-isgydymas/136513
Quote
#482 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (15) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! JĖZUS KALBA NUSIDĖJĖLIAMS Klausykis Mano balso, nes Aš tave šaukiu. Brangioji siela, įsipainiojusi šio pasaulio tamsybėse, tai tave Aš šaukiu. Aš esu tavo Išganytojas. Dabar šaukiu garsiai, nes atėjo laikas tau išgirsti Mano balsą. Daugiau nuo Manęs nebenusisuk. Brangi Karalystės siela, tu priklausai savo šeimai. Tu klausi, kas yra tavo šeima. Mes esame tavo šeima. Yra daugybė sielų žemėje, kurios tave mylės, tačiau tu turi sugrįžti į krikščionybę. Krikščionybė yra Kristaus sekimas. O kas yra tas Kristus? Aš esu Kristus. Aš esu Jėzus, kuris numirė dėl tavęs ant Kryžiaus. Mano auka suteikė tau galimybę džiaugtis Dangumi. Aš tau kalbėsiu apie save, kad suprastum, kas tave myli ir kas yra tas, kuriuo tu esi kviečiamas sekti. Aš, kaip ir tu, vaikščiojau jūsų žeme. Kaip ir tu, Aš mačiau žmonijos klaidas. Aš liūdėjau dėl neteisybės, panašiai kaip ir tu liūdi matydamas neteisybę. Ar Aš tapau pilnas kartėlio? Ne. Aš toks netapau. Kodėl? Ar todėl, kad esu Dievas? Ne. Gyvendamas žemėje Aš buvau Dievas, tačiau buvau žmogaus kūne ir buvau suvaržytas kūniškų apribojimų. Aš tai pasirinkau tam, kad atėjus laikui tau Mane sekti, tu nesakytum, jog Man buvo lengva, nes Aš Dievas. Aš nesinaudojau savo dieviškumu, išskyrus paskutiniaisiais trimis savo gyvenimo metais, ir tai dariau tik tam, kad ganyčiau, gydyčiau bei kitokiais būdais paremčiau tvirtinimą, kad Aš Dangaus Karalius, atėjęs į žemę visus parvesti pas Tėvą. Aš nesišvaisčiau stebuklais tiems, kurie būtų Mane atstūmę, net ir žinodami, kad esu Dievas. Ar tu ketini Mane atstumti? Tu esi Mano, brangiausioji siela. Sugrįžk pas Mane, kad galėčiau tau parodyti Meilę ir džiaugsmą. Aš noriu tau pasakyti, kodėl gyvendamas žemėje nejaučiau kartėlio. Aš to nejaučiau, nes žinojau, kad daugelis seks Manimi. Aš to nejaučiau ir todėl, kad žinojau, jog tu pas Mane sugrįši. Ar gali patikėti, kad esi toks svarbus Man? Aš tave patikinu, kad tai tiesa. Šią akimirką esame tik Aš ir tu. Aš žvelgiu į tave dabar. Ar tu pažvelgsi į Mane, vargšas vaike sušalusia širdimi? Mano Meilė liejasi tau. Mano malonės liejasi tau. Atverk savo širdį, brangioji siela. Prašyk Manęs, kad pas tave ateičiau. Aš esu čia. Laukiu, kad galėčiau tave mylėti. Daugiau nebeatstumk Manęs. Man yra viskas įmanoma. Jei tik Man leisi, Aš galiu išgydyti tave akimirksniu. Prašyk Manęs, brangus vaike. Tu esi Mano šeimos narys ir Mano šeima trokšta tave susigrąžinti. Aš šaukiu tave vardu. Užmerk akis ir klausykis Mano balso. Aš prašau, kad tu tiesiog sakytum: „Jėzau, mylėk mane.“ Visu kitu Aš pasirūpinsiu. Tu jauti Mano artumą dabar ir gali ilsėtis mano Meilėje, kol Aš perkeičiu tavo širdį. Nebijok, brangus vaike. Viskas gerai, kai Dievas šalia, o Aš iš tiesų esu su tavimi.
Quote
#481 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (16) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Mano vaikai, Aš vadinu jus savo vaikais, nes esate Mano kūriniai. Aš esu jūsų Dievas. Aš esu vienintelis Dievas. Tikėk, kai sakau, kad niekuomet neturėsi tikrosios ramybės, kol būsi nuo Manęs atsiskyręs. Tu turi pagalvoti ir apie savo amžinybę. Tu praleisi amžinybę vienoje iš dviejų vietų, brangi mažoji siela. Turi rimtai apie tai pamąstyti ir nuspręsti, kur tu norėtum būti. Tu sakai, kad netiki Dievu ar netiki, kad Dievas galėtų nusiųsti žmones į pragarą amžinybei. Sakau tau šiandien, kad tai ne Aš, vienintelis Dievas, pasmerkiu sielas pragarui. Siela pati pasirenka būti pragare. Ar žinai, kodėl siela pasirenka pragarą? Nes ten yra jos bendraminčiai. Siela, susivienijusi su tamsa, nesirenka Dangaus, nes ji ten nesijaustų patogiai. Tu turi suprasti, kad gali pykti ant Dievo, bet Dievas yra nekaltas. Tu gali kaltinti Dievą už visas pasaulio blogybes, ir galbūt tau tai pavyks kol esi žemėje. Tačiau šiandien Aš patikinu tave, kad tavo mirties akimirką tau tai nepavyks. Tą akimirką tu galėsi kaltinti tik save, nes negalėsi išvengti Tiesos. Tu susitiksi vieną vienintelį tikrą Dievą ir bandysi Jam pasakyti, kad Jis neegzistuoja. Kaip manai, ar tau tai pavyks? Tau nebus gerai, brangioji siela, ir kaip tik todėl Aš kalbuosi su tavimi dabar. Aš noriu nukreipti tave nuo kelio, vedančio į pražūtį. Dabar tu renkiesi būti prieš Mane ir Aš prašau, kad sustotum. Aš myliu tave. Pasaulyje yra daug krikščionių, kurie tave myli, ir mano Meilė liesis į tave per juos. Aš noriu, kad priklausytumei mano Karalystei. Noriu, kad tu Man tarnautum. Tu gali būti nepaprastai geras. Tu gali atvesti Man į Dangų daug sielų. Kai kurie iš Mano artimiausių draugų buvo daug didesni nusidėjėliai, nei tu. Prašau, sugrįžk pas Mane. Aš myliu tave ir galiu tave išgydyti ir išganyti. Aš tau atleidžiu. To net nereikia sakyti. Bus sunkiau įtikinti tave, kad pats sau atleistum, tačiau Aš Dievas ir tą padaryti Man būtų tik mažas stebuklas. Aš padarysiu tai tau. Aš padarysiu iš tavęs dar vieną Jėzų, kuris vaikščios žeme pilnas Meilės. Ar tu to nori? Ar gali tai įsivaizduoti? Daugiau nebedelsk. Aš apipilu tave malonėmis. Pakelk savo brangų veidą Dangaus link ir pajausk Mano Meilę, nes Aš prašau tavęs nusisukti nuo nuodėmės ir sekti Mane. Brangiosios sielos, Aš atėjau išvesti jus iš tamsos. Kai siela pasilieka tamsoje ilgam, ji pripranta prie šviesos nebuvimo. Ši siela nepajėgia kasdien suprasti, kad gyvena tuštumoje be Dievo. Išpuikusi siela gali sakyti: „Aš esu visiškai laiminga be jūsų Dievo ir nenoriu Jo pažinti.“ Kadangi esu Dievas, Aš žinau viską. Aš žinau, kad tu nesi laimingas. Nepaisant tavo pastangų apginti savo puikybę, Aš žinau, kad tavo siela skendi kartėlyje. Brangioji siela, Aš noriu, kad į Mane pažvelgtum. Tu Manęs neįžeidi, jei reikalauji įrodymo. Esu turėjęs reikalų su daug įžūlesnėm sielom, nei tu.
Quote
#480 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (17) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Prašyk Manęs, kad kalbėčiau tau tavo širdyje. Aš taip ir padarysiu. Tu nori žinoti, ar Aš egzistuoju? Aš parodysiu tau, kad esu. Ar tuomet Mane seksi? Aš kviečiu tave tam pasiryžti. Jei kalbėsiu tavo sieloje, o tu išgirsi Mano balsą, ar tuomet palikęs tamsą sugrįši į Mano šeimą? Tavo drąsa tirpsta, brangioji siela. Turi būti drąsesnis, jei ketini būti Kristaus tarnas. Aš esu čia. Stebiu kiekvieną tavo žingsnį ir girdžiu kiekvieną tavo žodį. Aš noriu tave susigrąžinti. Noriu priglausti tave prie savo Širdies ir būti su tavimi visą amžinybę. Aš ir vėl noriu girdėti tavo linksmą juoką. Aš noriu išgydyti kiekvieną tavo žaizdą, padarytą tų, kurie turėjo tave mylėti. Aš galiu tai padaryti. Tu ieškai atsakymų. Tu ieškai paguodos. Ar tu supranti, kiek kartų per dieną praeini pro Mane? Ar supranti, kad Aš stebiu tave kiekvienoje situacijoje ir matau tavo skausmą? Tu tyčiojiesi iš Manęs, brangus Dievo vaike. Aš esu įskaudintas, tačiau niekuomet tavęs nepalieku ir nesiliauju viltis, kad pažvelgsi į Mane. Jei užmerkęs akis, dabar Manęs ieškosi, Aš pas tave ateisiu. Mano sielos, Aš vadinu jus savo sielomis, nes esate Mano kūriniai. Tu norėtum tam paprieštarauti ir pasakyti, kad buvai sukurtas biologinių įvykių sekos. Tu norėtum viską paaiškinti, nustumdamas Mane šalin. Brangios sielos, tai Aš nulėmiau tą biologinį įvykį, kuris buvo tavo gimimas. Kadangi Aš jį nulėmiau, Aš galėjau jį ir atšaukti. Aš lengvai galėjau pasakyti: „Ne, ši siela netarnaus Man taip, kaip Aš noriu, tad atšauksiu jos gimimą.“ Kodėl Aš to nepadariau? Kodėl nesutrukdžiau gimti sielai, kuri prieš Mane maištauja, rodydama blogą pavyzdį kitiems? Šiandien iškilmingai sakau, kad Aš džiaugiausi tavo gimimu, nes myliu tave. Aš nesiliauju mylėti sielą, kai ši Mane skaudina. Ar gimdytojas gali liautis mylėti savo mažą vaiką, kai šis neklauso? Vaikas auga ir toliau neklauso. Ar tėvai gali iš tiesų liautis mylėję savo vaiką? Dažniausiai – ne. Tėvai ir toliau myli savo vaiką, tikėdamiesi, kad jis vieną dieną atsilieps į jų meilę. Taip ir Aš su tavimi. Aš egzistuoju, brangusis, o tai, kad tu sakai, jog Manęs nėra, nekeičia šito fakto. Aš esu čia. Kalbuosi su tavimi. Aš ir vėl beldžiu į tavo širdies duris. Ar atsiliepsi Man šiandien? Ar įsileisi Mane į savo širdį? Ten yra Man tiek darbo, Mano sužeistas mažutėli. Aš žvelgiu į tave ir aiškiai matau, kuo tu gali tapti. Tu skaitai šiuos žodžius. Ar manai, jog tai irgi biologinis įvykis? Mano mažoji siela, kuriai skirta būti Mano mylimai, leisk akimirką savo širdžiai tave vesti ir patikėk, jog Aš noriu, kad sugrįžtum į Mano Širdį. Čia yra vieta tau, ir be tavęs Aš vienišas. Myliu tave tarsi savo vienintelį vaiką. Šią akimirką esame tik Aš ir tu. Aš nenoriu, kad pražūtum. Mano Karalystėje tau yra darbo, kurį tik tu gali atlikti. Prašau, tarnauk, brangiausiasis, kad mes galėtume pradėti kartu keliauti. Aš tavęs laukiu. Aš tau viską atleidžiu. Sugrįžk pas Mane ir tu pažinsi laisvę bei džiaugsmą. Brangūs Dievo vaikai, kodėl užsispyrėte gyventi be Mano šviesos? Ar manai, kad noriu kaip nors tau pakenkti? Ar manai, kad gyventi bus sunkiau, jei seksi Mane ir gyvensi pagal Mano nuostatas? Noriu, kad šiandien įdėmiai pažvelgtum į savo gyvenimą, santykius su kitais žmonėmis ir klaustum savęs, ar esi laimingas. Ar turi tikrą ramybę? Ar kitus traukia prie tavęs, nes spinduliuoji meilę? Ar neši kitiems džiaugsmą? Kaip tiktai Aš tau siūlau: tikrą ramybę, saugumą, džiaugsmą ir per tave besiliejančią Meilę. Ne tą netikrą ramybę, kurią tau siūlo pasaulis ir tie, kurie Manęs vengia. Tokia ramybė ilgai nesitęsia ir neprasiskverbia į tavo sielos gelmę. Laikina pasaulio teikiama ramybė trumpam nuslopina tavo skausmą ir tu patiki, kad suradai tai, ko ieškojai.
Quote
#479 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (18) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Po to, kai tas jausmas praeina, tu ir vėl imi ieškoti to, ką gali rasti tik Manyje. Ar leisi Man tau padėti? Ar norėtum, kad įkvėpčiau tavo sielai drąsą ir džiaugsmą? Brangusis, kaip tik tai Aš ir suteikiu savo tikriesiems sekėjams. Jie neišvengia gyvenimo sunkumų. Tačiau jie turi stiprybę, kuri išskiria juos iš tų, kurie Manimi neseka ir nesinaudoja Dangaus dovanomis. Aš noriu dalinti šias dovanas. Noriu, kad šiandien visą dieną sakytum, jog tiki Manimi. Galbūt tu nepajusi tikėjimo. Tau gali būti sunku netgi tarti žodžius. Tačiau vis vien savo širdyje šiandien visą dieną sakyk Man, kad tiki Manimi. Tuomet Aš galėsiu tau suteikti malones, padedančias tavo netikėjimui. Mes pradėsime naikinti tavyje įsitvirtinusias abejones, kurias pasėjo melo tėvas. Tu neturi ko prarasti. Tu išbandei daugybę priemonių, stengdamasis numalšinti savo nepasitenkinimą. Kai kurie iš jūsų, siekdami nuraminti savo sielos skausmą, piktnaudžiavote savo kūnu. Noriu, kad galvotum apie Mane kaip apie dar vieną priemonę padėsiančią atremti patiriamus sunkumus. Jei Aš neįvykdysiu savo pažado suteikti ramybę ir džiaugsmą, tu galėsi toliau tęsti savo paieškas. Tačiau tu turi suteikti Man galimybę, o kad ją suteiktum, tu turi pabūti su Manimi tyloje. Ateik į Bažnyčią, kurioje yra Tabernakulis. Tyloje sėdėk priešais Mane. Leisk Man tau kalbėti, ir Aš kalbėsiu. Būk drąsi, mažoji siela. Tu juk išbandei daug rizikingesnių dalykų, nei tai. Ar ne taip? Dabar ateik pas Mane ir suteik savo Dievui galimybę. Mano vaikai tamsoje nusisuka nuo Manęs ir visko, kas jiems Mane primena. Kodėl nusisuki, jei pamatai kažką, kas tau primena Mane? Kas yra tavyje, kas sukelia šitą nerimo ar nekantrumo jausmą? Ar taip yra todėl, kad, kai pamatai kažką, primenantį šventumą, tu bijai, kad pats nesi šventas? Pagalvok akimirką apie tai, kad tai tavo sąžinės likutis tau liepia atkreipti dėmesį. Tu nusisuki, nes žinai, kad, jei atkreipsi dėmesį, turėsi keistis. Žodis „pasikeitimas“ reiškia, kad bus kažkas nauja, tačiau taip pat reiškia, kad reikės atsisakyti kažko seno. Tavo atveju, tu atsisakysi nuodėmės, kuri nepadarė tavęs laimingo. Brangi siela, skirta Dangui, nenusigręžk staiga, kai pamatai Mano ar Mano tarno paveikslą. Prisiversk pažvelgti į Šventąjį. Aš iš tiesų žvelgiu į tave. Tu tai jauti, nes kitaip nenusisuktum, pasijutęs nepatogiai. Bijau, kad tu neteisingai supranti Mano akių žvilgsnį. Mano žvilgsnis tavęs nesmerkia. Aš suprantu geriau už tave patį, kodėl tu vaikščiojai tamsos keliu. Tau niekada nereikės Man nieko aiškinti. Aš skatinu tave su Manimi kalbėtis, bet tai tik vardan tavo paties, o ne Mano aiškumo. Ar tavo gyvenime yra žmogus, pas kurį tu dažnai ieškai išminties? Tu eini pas jį patarimo, nes pasitiki jo nuomone. Nors ir labai išmintingas tas žmogus, tačiau palyginus su Manąja jo išmintis yra niekis; be to, Aš tave tobulai myliu. Man rūpi kiekviena tavo gyvenimo smulkmena. Aš pažįstu tave geriau, nei tu pats save, o Mano motyvai yra tobulai tyri. Aš noriu to ir tiktai to, kas yra geriausia tau. Aš neketinu tavęs išnaudoti, kaip pasaulis. Tu gali Manimi pasitikėti, brangioji siela. Prašau, kalbėkis su Manimi. Po to klausykis Manęs. Tuomet mes tapsime draugais ir tu suprasi, kad nė viena draugystė žemėje nėra tokia saugi kaip draugystė tarp Manęs ir tavęs. Aš tau duosiu viską. Ką tu Man duosi? Tu Man duosi savo meilę. Tu duosi savo ištikimybę. Tu Man duosi savo norą keistis, brangiausiasis, o kaip tik to Aš iš tavęs ir noriu. Pradžioje gali būti sunku įsivaizduoti naują gyvenimą: kasryt kitaip atsibusti ir kitaip praleisti savo dieną. Tačiau tu gali pradėti po truputį. Kasryt atsibudęs sakyk: „Jėzau, aukoju Tau savo dieną.“ Tik tiek. Taip pradėk, ir iškart pajusi permainas. Man reikia tik tavo noro. Viskas priklausys nuo jo. Tu turi būti drąsus, ir Aš tau suteiksiu drąsos. Viskas ateina iš Manęs.
Quote
#478 Romualdas 2016-01-10
Tęsinys (19) - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! Aš esu su jumis, brangūs nusidėjėliai. Tai dėl jūsų Aš atėjau pirmą kartą, ir dėl jūsų sugrįžtu. Mano gailestingumas neturi ribų; jis liejasi į jūsų pasaulį. Leisk jam lietis per tave. Tu turi paskatinti ir kitus pas Mane sugrįžti. Tokia yra tavo misija. Aš noriu, kad susitaikytum su Manimi. Noriu, kad pajustum Mano ramybę, o po to neštum tą ramybę kitiems. Tu pažinsi Mano džiaugsmą, brangi siela. O tada tu skleisi Mano džiaugsmą. Priimk šiuos žodžius kaip didžią dovaną ir džiugiai sutik juos dėl to, ką jie tau atneša. Šie žodžiai tau duos Dangų, jei tik leisi jiems paveikti tavo sielą. Aš tau turiu tik gerus planus. Tavo gyvenimas žemėje, kurioje tu esi laikinas Dangaus tremtinys, yra skirtas tarnauti Dievo Karalystei. Šiai Karalystei trūksta tavo tarnystės. Sielos, kurias tu turi pas Mane atvesti, gali būti apleistos. Žinoma, Aš išlyginu savo vaikų tarnystės žemėje trūkumus, nes kitaip šiuo metu būtų per daug nemylimų, tačiau Man reikalinga tavo tarnystė. Kai tolimoje ateityje žemės laikas baigsis, tuomet viskas bus užbaigta ir atbaigta Danguje. Dabar mes turime kovoti, mūsų turi daugėti; mes turime būti ištvermingi. Aš myliu tave. Aš atleidau tau viską, ką esi kada nors padaręs prieš Mane ar prieš save. Tu esi priimtas į Mano glėbį. Mano Širdyje yra vieta tau. Jei tu nors truputį pajudėsi Manęs link, tu pamatysi – Aš veikiu labai greitai tam, kad sugrąžinčiau tave į tavo krikščioniškosios šeimos saugumą. Mano vaike, ar atsiliepsi savo Jėzui? Tai Mano balsą tu girdi šaukiant tave vardu. Ateik pas Mane dabar. Vieną dieną tu žvelgsi į savo gyvenimą ir matysi, kad ši akimirka labai svarbi tavo amžinybei. Nedvejok. Tavo laikas baigėsi, o Manasis prasidėjo. Nieko nebijok. Priimk Mano džiaugsmą ir Mano šviesą. Visoje ramybėje nukreipk savo akis į Manąsias. „O KAS PIKTŽODŽIAUTŲ ŠVENTAJAI DVASIAI, TAM NEBUS ATLEISTA“ (Lk 12, 10). Tikriausia Jėzaus žodžiai pasirodė mįslingi. O gali labai nustebome, nes jie, atrodo, niekaip nedera su Jo įvaizdžiu. „Kas piktžodžiautų Šventajai Dvasia, tam nebus atleista“ (Lk 12, 10). Kaip turėtume šiuos žodžius suprasti? Ką reiškia piktžodžiauti Šventajai Dvasiai? Argi įmanoma, kad tai laisva valia darytume? Argi tai neprieštarauja Jėzaus gailestingumui? Popiežius Jonas Paulius II apie šias iššūkį metančias Šventojo Rašto eilutes Enciklikoje apie Šventąją Dvasią rašė: „Žodis „piktžodžiavimas“ yra ne tiesiog Šventosios Dvasios užsipuolimas žodžiais, bet atsisakymas priimti išganymą, kurį teikia Dievas žmogui per Šventąją Dvasią, veikiančią Kryžiaus aukos dėka. Tai reiškia atsisakymą atsigręžti į Atpirkimo šaltinius, nors šie „visada“ lieka atviri išganymo plane, kuriame atliekama Šventosios Dvasios misija“ (46). Kitais žodžiais, piktžodžiauti Šventajai Dvasiai reiškia atmesti Dievo troškimą ir galią mus išgelbėti. Taigi ši nuodėmė yra neatleistina ne dėl jos didumo ar baisumo – Dievas atleidžia kiekvienam atgailojančiam nusidėjėliui, kad ir kokia didelė ar tyčinė būtų jo nuodėmė, – bet dėl nusidėjėlio nuostatos atmetant Dvasios malonę užtrenkti duris, vedančias į atgailą. Tad melskimės, kaip Jonas Paulius II ragino visą Bažnyčią daryti, „kad pavojingasis nusidėjimas Šventajai Dvasiai užleistų vietą šventam nusiteikimui priimti Globėjo misiją, jam ateinant parodyti ‘pasauliui, kaip jis klysta dėl nuodėmės, dėl teisybės, dėl teismo’“ (47). Tad nebijokime ir nepraraskime vilties! Net jei galvojame, kad esame neverti pasigailėjimo. Jėzus kasdien pakenčia netikinčiuosius, burnojančius prieš Jį, ir siūlosi jiems atleisti ir juos išgelbėti. Šventoji Dvasia kasdien pakenčia tikinčiuosius, nepaisančius Jos balso, aidinčio sąžinėje, ir toliau mėgina paveikti juos, sužadinti atgailą ir norą būti perkeistiems. Dievas niekada mūsų neapleidžia. Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia, išliek savo malonę! Štai mano širdis, pasirengusi priimti Tavo išgelbėjimo dovaną!
Quote
#477 Romualdas 2016-01-10
Pabaiga - prie laiško 2016. 01. 10 Dievas kiekvieną kančią gali paversti gilesnės bendrystės su Juo gimimo džiaugsmu! MANO ATSIDAVIMO JĖZUI KAIP GELBĖTOJUI IR VIEŠPAČIUI MALDA Jėzau, tikiu, kad Tu esi Mesijas ir Dievo Sūnus, Tu atėjai į pasaulį ne pasmerkti manęs dėl mano nuodėmių, bet išgelbėti. Prisipažįstu, kad aš esu nusidėjėlis, Bet žinau, kad Tavo gailestingumas yra didesnis už mano nuodėmes. Šiandien lūpomis išpažįstu tai, kuo tikiu širdimi: Tu esi vienintelis pasaulio Gelbėtojas. Tu - mano asmeninis Gelbėtojas. Savo mirtimi ant kryžiaus ir Prisikėlimu tu atnešei man išganymą. Jėzau, nuplauk mane Savo Krauju, išlaisvink ir išgydyk. Noriu asmeniškai susitikti su Tavimi ir priimti Tavo naują gyvenimą. Žinau ir tikiu, kad neapleidi nė vieno, kuris Tave tiki. Jėzau, tikiu kad esi Viešpats. Dievas tave išaukštino ir davė Tau vardą, aukščiausią iš visų vardų. Šiandien kviečiu Tave: būk mano gyvenimo Viešpačiu. Visiškai atsiduodu Tau ir Tavo valiai. Atidarau Tau savo širdies duris: ateik ir gyvenk manyje. Padaryk, kad trokščiau to, ko Tu trokšti, ir daryčiau tai, ko Tu nori. Dėkoju Tau ir pasitikiu Tavimi. Amen. TEGUL ŠIE PERSKAITYTI IR APMĄSTYTI ŽODŽIAI BŪNA KAIP GELBĖJIMOSI RATAS SKĘSTANTIEMS NEVILTYJE. KVIESKIME JĖZŲ Į SAVO GYVENIMĄ, Į SAVO ŠIRDĮ, KAD PER JO MEILĘ IR MALONĘ BŪTUME PERKEISTI, IŠGYDYTI IR IŠGANYTI ...
Quote
#476 mielieji 2015-11-06
pateiksiu Jums faktų: 1993m. stebint daugybei mokslo – medicinos vyrų, iš 4 st. vėžio ištraukiau seimo narę, signatarę Birutę. Tai gali patvirtinti Europos Sąjungos sveikatos komisaras P.V.Andiukaitis(gydytojas), E.Klumbys(gydytojas) ir kt. Taigi atvirkščiai, aš jokiois reklamos nedarau, aš tik kreipiuosi į tikinčiuosius siekiu paaiškinti kas iš ties, pasak Biblijos su jais atsitiko. Pagarbiai, Vitalis Silenas Eilėraščiai Man yra 49m., būdamas 22m. ėmiausi sėkmingai gydyti vėžį, o kai sulaukiau 25m. buvo pasiūlymas vykti į JAV, gydyti buvusio JAV prezidento žmoną... beveik tuo pačiu metu supratau, kad reikia ne gydyti, bet mokyti žmones jį nugalėti. Tam nereikėjo nei vaistų, nei daržovių, nei žolelių, tam reikėjo ilgų pokalbių su pacientu. Šį būdą vardiju kaip žmogaus karmos perprogramavimu. Mano rezultatai: iš 10 sergančių 3-4 stadija, bet kokio organo vėžiu, 7 išgelbėdavau, 1 arba 2 gydymo eigoje atsisakydavau, kt mirdavo. Svarbu yra tai, kad nė vienas iš pasveikusių iki šiai dienai vėžiu neserga ir netaiko jokių dietų ar panašiai. Niekad nesireklamavau ir neleidau pacientams to daryti. Esu teologas, neformaliai – kunigas (paties Dievo įšventintas), turėjau keletą Dievo apreiškimų (su nenuginčijamais įrodymais, kas retai būna), todėl mano veiklą jis laimina. Drįstu pasakyti: Savanaudžiai ir akiplėšos į mane nesikreipkite, aš Jums nieko negalėsiu padėti. Mielieji, šį eilėraštį patalpinau viename sveikatos populiarinimo tinklalapyje tam, kad žmonės susimąstytų, jog reikia ne tiek gydyti, kiek aiškinti koks tai ženklas ir ką jis mums praneša... ir dar: AUKA. Visą gyvenymą žmonės aukojasi nelygu dėl ko: dėl valdžios, pinigų, garbės, arba amžino gyvenymo Dievo karalystėje... dėl to yra ir skirtingos aukos: šeima, draugai, pinigai, garbė, pvz. ką paaukosite, kad įgytumėte valdžios?, - ne tik laiką, draugus, Tiesą, bet, greičiausiai ir Moralę, t.y. kitus... Ką gi paaukosite, kad įgytumėte teisę į Dangaus Karaklystę? Aišku yra vieną – save patį. man galima rašyti:
Quote
#475 mielieji 2015-11-06
(Dedukuoju: mielai Birutei ir Sonatai /Saulės miestas, 2015 m. sausis, Vitalis Silenas) Įrankis, kuriuo prasmingai turėtum pasinaudoti ir tu, mielas pakeleivį Teisiuose dalykuose žmogus visada linkęs įžiūrėti klastą... Melaginguose dalykuose jis viską priima - už pagrindą, už - platų mastą... Mažuose dalykuose pastoviai – užsiknisama, Tokiu būdu dažnai gęstama, iš mūsų aplinkos amžiams - išnykstama... Žmonės nuolat tvirtina esant tai – nebalastu, bet - Ypatingu dalyku, - ir taip – nejučia susireikšminama... Štai, tokie, susikuria netikrų dalykų arealą ... Ir todėl, tokioj būsenoje – senatvės sulaukia, serga ar, - be laiko pasenstama... Jie, tariasi viską gerai išmanantys, ir neva - laimę surandantys. Likimą savo veiksmais, tariamai - be klaidų apskaičiuojantys... Nesiskaito žmogus su Didžiu Dėsniu - Dievu - Kūrėjumi, Kurio įpūtimu gyvuoja, ir vis dar kuria, jį atspindėdami... Įdavė Viešpats mums, žemei apdirbti įrankius, bet svarbiausiai - Valios įrankį, galingą, ir - Mumis – pasitikėjo, O ką mes, apart blogio, į tą vietą iš tiesų pasodinome?, o ką - pasėjome?... Taip lengva dangstytis, neva, - kažko nesupratome... O, juk daug kartų, Pranašų žodžiais pasakyta buvo: „Kas turite ausis – klausykite“, bet - ką mes - darome? Tiesos akivaizdoje ausis užsikišame, kad – neišgirstume, ir užsimerkiame, kad - neišvystume... Todėl bėgdami nei akimirkai nestaptelėjame, Nesusimąstome, ir įtikiname save, jog – niekada neklaidžiojeme. Dėl to ir Ramybės mes - neapturime... Todėl, tiesiu taikymu, - į liūną nugūrime... Ir, vietoj to, - o žmogau, Kad Tikro atsakymo ieškotume, Mes įsiveliame į ginčus su aplinka ir Tverėju, - Jį – ignoruojam ir - koliojame... Pabaiga – visiškai aiški, - dažniausiai būna du keliai: Vienas – ne save, bet visus ir viską apkaltinti, ir – koneveikti... Antras – apsvaigti nuo dūmų, pasigerti ar kaip nors - blogiau pasielgti... Tačiau, iš Tiesų, Kelias yra – kitas: Grįžti į visą ko pradžią - į Dievo Šventumo Taisykles. Kam ieškoti tiesų ten, Kur Jų - niekad nebūna, Kam, beprasmiškai prašyti paslaugų, Už kurias sumokame pinigų – visą krūvą... Visi atsakymai senai jau sudėti - į Bibliją, Raktas tik vienas – Moralė, – žmogau, - patikrinta... Kam blaškytis ir viską keikti, koliotis, O po to – keliais šliaužti ir – atgailauti, be prasmės - aukotis... Kaip mokė šventas Raštas: nuoširdžia, pagarbia baime žvelgiu į Kūrėją, Šį kart - ne dėl savęs, - labiau dėl kitų, nes šitaip – reikėjo. O Jis mums sako: nesiblaškykite, nusiraminkite, akis pakelkite: - Ištversite, - visi išbandymai, tai tai, ką skaitydami Bibliją - suprantate... Ir kuo didesni, o Viešpatie mano Dvasiniai norai, Tuo didesni manęs išbandymai, – blaškymai, žmonių menęs - koliojimas... Tuomet suprantu: mano įrankiui - Valiai Pats metas yra pasireikšti, - bet nedvėjoti, ar beprasmiškai kažko laukti. Kaip gerai, kad turiu šį įrankį, - pagalvoju, Kuriuo ne kartą pasinaudojau, ir dar - daug kartų - naudosiuosi... Tik tam, kuriam aš padedu, dažniausiai to – nebereikia, Priežastis viena, nesusimąsto gi, kad šitam pasauly, jis, - ne visagalis... – o tik, - pakeleivis... Sielos kelias Aukštybės, toliai, gylis - Tavyje. - Pajusk, - ištirk širdim, - Siela sava. Atvėręs kelią Tėvo meilei, Ji gali degt – ugnim, kaip saulėj. Pajusk širdim, kaip siela veržias Taisyt ir tiesinti kelius... Pakilti meilės virpesiais į dangų, - pas Tėvą, - į namus. Juk tau stovėti, kažko – laukti, -beprasmiška tai bus... Suvoki laikas bėga, reik keliauti Ištiesinus kelius. /2015 11 06 Vitalis Silenas/
Quote
#474 Jovaras 2015-10-25
Grupių psichoterapija gali būti naudinga daugelio problemų sprendimui - nuo tarpasmeninių įgūdžių tobulinimo iki nerimo, baimių, depresijos įveikimo. Šis psichoterapijos metodas yra ypač veiksmingas siekiant spręsti santykių su kitais problemas. Nesvarbu, ar tai būtų susiję su darbu, šeima, poros santykiais. Grupių psichoterapija itin tinka žmonėms, kenčiantiems nuo pasitikėjimo savimi stokos, menkos savivertės, artimo ryšio trūkumo. Grupių terapija gali padėti įveikti: socialinę izoliaciją ir vienišumą, perdėtą savęs varžymą, sunkumus kuriant artimą ryšį, problemas, kylančias susidūrus su autoritetais (vadovais, tėvais ir pan.), per didelį nepasitikėjimą arba perdėtą agresyvumą, baimę apginti savo nuomonę, per didelę priklausomybę nuo kitų, negebėjimą pasipriešinti išnaudojimui, baimę būti išnaudojamam, išduotam. http://www.grupiupsichoterapija.lt/
Quote
#473 Vitalis 2015-09-25
Sielos kelias Aukštybės, toliai, gylis - Tavyje. - Pajusk, - ištirk širdim. Atvėręs kelią Tėvo meilei, Ji gali degt - ugnim. Pajusk širdim, kaip siela veržias ištiesinti kelius... Pakilti meilės virpesiais į dangų, - pas Tėvą, - į namus. Ar tau stovėti, kažko – laukti, -beprasmiška tai bus... Suvoki - laikas, reik keliauti Ištiesinti kelius. /2015, Vitalis Silenas/
Quote
#472 Virgis 2015-09-24
kviečiu šio psl. admininstratorių peržiūrėti kai kuriuos pranešimus, nes tai neatitinka nuoširdaus dialogo, o kai kurios žinutės patampa brutali reklamos priemonė. reikalinga kai kurias žinutes ištrinti - kaip paskolos ar pan. Tiesiog labai neetiška ir jokios savigarbos!
Quote
#471 Virgis 2015-09-23
Kasos vėžys, mts kepenyse, IV stadija – va tokia diagnozę išgirdau 2013m. spalio mėn. Į šį psl. Rašiau žinutę dar 2014-08-26d. ir vėl noriu pasidalinti mintimis bei išgyvenimais. Reikia visuomet neprarasti tikėjimo ir turėti viltį visur ir visada. Taip, mes sergantys turim 100 galimybių kol galim džiaugtis šios žemės malonumais, taip yra. Reikia melstis, medituoti, vartoti tiktai tinkamą mums maistą, šarminti organizmą, turėti globėją kaip angėlą sargą ir tikėti juo, kas vakarą ir rytą kalbėti su savimi, duoti pasamonei žinoti, kad esi sveikas. Kokia bebūtų diagnozė ir stadija tai jokiu būdu nėra nuosprendis mirčiai. Kaip pavyzdį galiu trumpai pasakyti kaip yra su manimi. Išgirdęs savo ligos stadiją ir suprasdamas padėtį pradžioje ištiko šokas, vėliau pradėjau skubėti dar po mėnesio kito „nusileidau“ ant žemės ir nusiteikiau ilgai kovą suprasdamas, kai tai man skirtas iššūkis. Šiuo metu mano auglys kasoje nuo 7,8 cm. sumažėjo iki 4,5 cm. mts kepenyse – turėjau bent 2 didelius po 3x4 cm. ir bent keletą mažesnių židinių, šiuo metu mažesni židiniai išnyko visiškai (matomas susiformavęs randas) o tie du sumažėjo po 1-2 cm. iš visų pusių. Tiesa rado biskuti židinuką plaučiuose, matysim kaip toliau. Kraujas geras, vėžio markeris ligos nustatymo momentu buvo gerokai virs 100, šiuo metu 14 (galimas iki 25). Man buvo pradžioje taikoma biologinė terapija, vėliau chemija, bet geriau tabletėmis, dabar jau 7 mėn. visiškai nieko nevartoju ir po paskutinės kompiuterinės tomografijos dar gavau 3 mėn. „atostogų“. Esu dėkingas Kauno klinikų Onkologijos sk. daktarams ir dienos stacionarui taip pat. Taikau fitoterapija, lankau seminarus, skaitau knygas, turiu nuostabę žmoną ir vaikus, savo mamą ir brolius bei seseris kurie labai palaiko ir padeda visomis prasmėmis. Tačiau iš vidaus privalai nusiteikti kovai ir turėti begalinį tikslą gyvenimui. Štai Jums ir pvz atrodo dienos buvo suskaičiuotos, bet prisikėliau iš pelenų nuožmiai kovai ir dabar aš diktuoju jau sąlygas. Patarimas visiems, sergantiem bet kokios stadijos ir bet kokio organo – pasitikėti daktarais jų gydymo metodais ir padėti jiems, išeliminuoti mums netinkamą maistą t.y. jokių angliavandenių jokio cukraus jokių kruopų, miltų, duonos ir t.t. domėtis ir taikyti fitoterapiją, valdyti savo kūną, jokio streso, poilsis, mažiau interneto apie savo ligą skaityti tiktai pozityvias knygas pvz skaitau knygą "77 sėkmės istorijos kaip įveikti vėžį", skaitau ją po istoriją kas vakarą, apmastau ir pasiimu sau iš jos tai kas man naudinga. Yra visko tiktai reikia didelio noro ir tikėjimo. Jiegu kam naudingas šis mano paatviravimas ir turite klausimų rašykita mielai jeigu galėsiu ir sugebėsiu atsakysiu. Jeigu kam padėsiu ir duos rezultatų bus abiem begalinė laimė. Stiprybės visiem ir kiekvienam atskirai. Pagarbiai Virginijus Šaulys
Quote
#470 Ona 2015-09-09
Norečiau p. Baslio paklausti ,tai kodėl serga maži vaikiukai,juk jie neturėjo dvasinių išgyvenimų.Ar tai dėl tėvų kaltės.
Quote
#469 Baslys 2015-08-30
Tęsinys 8 prie laiško 2015.07.18. Parašysiu, kaip pagal Luule Viilmą mūsų dvasiniai išgyvenimai atsispindi pačiame kūne. Chroniškos ir pasikartojančios ligos priklauso nuo limfos būklės. Kuo daugiau gerų norų, tuo daugiau blogų pasekmių. Norų pasekmė – įsižeidimas. O šis yra tarsi slogos gleivės. Kai mums gėda (o protingiems žmonėms visada gėda įsižeisti ir tai parodyti), viską užlaikom savyje. Fizinis to užlaikymo atitikmuo - gleivės neišteka ir renkasi limfosistemoje, kuri turi su tuo susitvarkyti, nes ji pašalina kenksmingas atliekas. Kūno ląsteles sujungia jungiamasis audinys. Susirgus, šis audinys išyra ir ląstelės pabyra, išnyksta. Jei mes suprantam savo klaidą, išlikusi ląstelių atmintis sukuria senoje vietoje naują ląstelę. (Čia įterpsiu nuorodą į vietinį psichiatrą: http://www.sharoffy.com/index.php?lng=lt&action=page&id=1 kur raudonai rašo, kad vien teisingas jausmo įvardijimas sužadina savireguliacijos procesus). Bet laiko tą ląstelę tik jungiamasis audinys, sudarytas iš 2 medžiagų: elastino, suteikiančio organams tamprumą, ir kolageno, netirpstančio vandenyje. Šis, pašildytas, denatūruojasi į želatiną. Taip limfa sutirštėja. Kol gleivės skystos, jos išeina limfos takais. Kaip mes savo fiziniame gyvenime surandame išeitį iš bet kurios gyvenimo situacijos (t.y.kiek esame aktyvūs ir kūrybingi), lygiai taip dirba ir mūsų limfa, ieškodama kelio išnešti atliekoms į odą ir gleivines. Limfos takai užsidaro nuo streso, vadinamo situacija be išeities (tupiku). Atsidūrus tupike, atliekos nepasišalina ir suserga visi, išskyrus tinginius ir kvailius. Pasirodo, šie neturi tupiko streso. Todėl visi įsikalkite sau į galvą: „NĖRA SITUACIJŲ BE IŠEITIES“. Tikėjimas šia taisykle būtinai parodys plyšį pralindimui fiziniame lygmenyje ir atitinkamai limfa susitvarkys su savo užduotimi. Limfmazgiuose saugoma tikslo energija. Kai tik pavartojam žodžius NORIU ir REIKIA, atsiranda problema tam tikrame mazge. Maži tikslai veikia mažus mazgus, dideli gyvena dideliuose. Tokie didžiuliai mazgai, tarsi magistralinės transporto sankryžos, yra kirkšnyse, pažastyse ir kakle. Kas gi su jais atsitinka? Štai, kas: Žmogus, lyg sportininkas, vis šokinėja, norėdamas būti vis geresnis ir geresnis. Kol, pagaliau, jis nepajėgia savo tikslo peršokti. Iš to ir problema bus sukurta maža arba didelė. Kokia ta problema bus? O ji priklauso nuo to žmogaus reakcijos, pvz.: 1. Dieve, kas su manim dabar bus? 2. Dieve, kas dabar su jais bus? Kuris iš jų didesnis egoistas? Atrodo, antrasis visai negalvoja apie save, aukojasi dėl tautos. Geras žmogus. O, pasirodo, jis taip padarė, kad visi jį pamiltų. Šokinėjo, šokinėjo, davė liaudžiai džiaugsmo, gal net ir pinigų, o sau užsimanė – gauti tautos meilę. Vadinasi jo egoizmas daug didesnis. Jei dabar jis viso to negaus, puls į paniką: - Kas tuomet bus?! Tai lyg šaldytuvas: tragika veda link tragedijos. Tai šalčio energija ir želatina nuo jos sutirštėja. Tas mazgas užsidarys ir prasidės visos ligos. Jei tai maža problema, lengva tą sankryžą apvažiuoti, o jei tai ypatinga sankryža, o žmogus ypač egoistiškas (labai geras žmogus), tai ir sutirštėjimas tampa ypač didelis ir uždaro visus kelius. Kyla sunki liga. Kaip visa tai išlaisvinti? Kūnas tuomet siunčia pagalbą - temperatūrinį susirgimą. Prie 39,6‘C temperatūros limfa suskystės ir viskas išsivaikščios (todėl nenumušinėkite jos). Kitas sprendimas - kūno bakterijos (jei jų dar nesunaikinome, vartodami antibiotikus). Bakterijos suėda itin mėgstamą želatiną, jų išskyros skystos ir limfa taip pat suskystėja. Labai padeda ligos atveju ir dvasinis veiksmas - atlaidumas, bet apie tai bei mūsų norus, gal vėliau. IŠVADA: MŪSŲ LIGOS - NE ATSITIKTINUMAI. Tai mūsų dvasinių išgyvenimų, nepamatuotų norų ir troškimų rezultatas. Kuo labiau žmogus nori būti geresnis už kitus ir visko daugiau turėti, kuo jis labiau išsilavinęs, tuo mažiau jis rūpinasi savo dvasiniu lygmeniu ir tuo sunkesni jo susirgimai. Ar teko girdėti, kad, tarkim, vargstančią, avis ganančią kalnų tautelę kamuotų nevaisingumo problemos? Tai - išsilavinusių žmonių privilegija. Jų svarstyklės maksimaliai nulinkusios tik į vieną pusę. Nereikėtų atmesti ir mūsų aplinkos fizinės įtakos mūsų kūnui, kaip pvz.gripo epidemija. Visa tai taip pat egzistuoja ir mus įtakoja absoliučiai viskas, ką perskaitote ar išgirstate per TV, tačiau mūsų sveikatai pagrindinę įtaką daro ne maistas, ne sportas, ne kosmetika, ne kenksminga aplinka, o mūsų POŽIŪRIS į visa tai. Juk ir gripu nesuserga virš trečdalio visuomenės. Kodėl? Sakysit - stipresnis imunitetas? O kas jis? Juk tai ir yra dvasinis mūsų minčių tyrumas, jų švarumas nuo KRITIKOS ir tokių siekiamybių, kurias, deja, visas pasaulis kol kas vadina gėriu. Kol kas. Nes tai prasilenkia su Kūrėjo nubrėžta vystymosi kryptimi. Susimąstykite! Kūrėjas davė žmogui laisvą valią gyventi Žemėje, palaimino visus jo norus ir visus poelgius, bet paliko vienintelį išėjimą - tobulumo viršūnę pasiekusios Žmogaus Dvasios susiliejimą su pačiu Kūrėju. Kitos išeities nebus.
Quote
#468 Viltis 2015-08-27
PRIIMTI VIEŠPATIES IŠGYDYMĄ Evangelijose skaitome apie žmones, kuriuos Jėzus išgydė. Tai aprašyta labai paprastai ir susidaro lengvumo įspūdis: štai bėda ir Dievas į ją atsiliepia. Tada kyla klausimas – tai kodėl taip neatsitinka kiekvienam iš mūsų? Kiekvienam iš mūsų reikia išgydyti kūną ar sielą, o išgydomi tik kai kurie – kodėl? Kai skaitome Evangelijas, turėtume neišleisti iš akių, jog Jėzus negydo visų, ką tik sutinka. Išgydomas vienas iš minios, o visi likusieji, kuriems taip pat, regis, reikia Dievo pagalbos, nėra išgydomi. Tiesa ta – norėdami priimti veiksmingą Viešpaties malonę, idant ji taptų kūno ir sielos išgydymu, mes turime atsiverti Dievui. Ne gydymui, bet pačiam Dievui. Mes dažnai norime atsikratyti ligų, išmesti jas iš gyvenimo ne tik todėl, kad ligos apsunkina gyvenimą, ne vien todėl, jog liga paprastai neatsiejama nuo skausmo, bet ir todėl, kad liga primena apie mūsų trapumą. Jis tarsi sako: „Neužsimiršk, esi mirtingas, ir tavo kūnas dabar kreipiasi į tave ir sako: tu neturi galios grąžinti man sveikatą, aš galiu nuvysti kaip gėlynas, ir tai bus žemiško gyvenimo pabaiga.“ Ar ne tai pagrindinė priežastis, kodėl mes kovojame už sveikatą, meldžiame jos?
Quote
#467 Viltis 2015-08-27
TĘSINYS Jei mes prašome Dievą išgydyti, bėgdami nuo minties apie savo trapumą ir mirtingumą, prašome grąžinti gyvenimo vienovę, vadinasi, mes norime paprasčiausiai pabėgti nuo to, kas Dievo mums yra skirta. Mes kratomės minčių apie savo trapumą, užuot susimąstę, jog dienos labai greitai praeina, o mūsų gyvenimas trumpas ir, jei norime pasiekti tą pilnutinę brandą, kuriai esame kviečiami Kūrėjo, turime skubėti apsivalyti nuo viso to, kas mumyse maru. Liga ir mirtis sąlygoti ne tik išorinių priežasčių, bet ir mumyse tarpstančios nevilties, pykčio, neatleidimo, godumo ir daugelio kitų dalykų, kurie žudo dvasios gyvybę ir neleidžia mums gyventi dabartimi, gyventi amžinuoju gyvenimu. Pastarasis yra ne kas kita kaip mums skirta gyvenimo pilnatvė, kurios, deja, nesugebame priimti. Ką mes galime padaryti? Mes privalome užduoti sau rimtų klausimų, nebėgti nuo gyvenimo, bet į jį žvelgti atviromis akimis, ir kai stojame Dievo akivaizdon ir prašome Jo išgydymo, prieš tai turime pasiruošti tam išgydymui. Nes būti išgydytam nereiškia vien tapti vieningam, grįžti prie tokio gyvenimo, kurį gyvenome, tačiau tai reiškia įgyti tokią gyvenimo kokybę, kuri leistų pradėti naują gyvenimą, kartu su gyvybę teikiančiu Dievo veiksmu apsivalyti nuo viso to, kas buvo mumyse maru, tapti nauju žmogumi per senojo žmogaus mirtį. Lozorius iš karsto buvo grąžintas ne paprasčiausiai į buvusį gyvenimą, bet į tą naujumą, kuris negali būti aprašytas jokiais žmogaus žodžiais, jis buvo pakviestas įeiti į gyvenimą, kuris yra ant visai naujų pamatų. Ar mes sugebame priimti išgydymą? Ar mes pasirengę ir pasiruošę prisiimti naujosios vienovės atsakomybę, kad įeitume į pasaulį, kuriame gyvename, su žinia apie naujumą, tapti tikra šviesa ir druska, tapti džiaugsmu, viltimi, meile, liudyti atsidavimą Dievui ir žmonėms? Susimąstykime apie tai, nes mes visi sergame – vienaip ar kitaip, mes visi silpni ir nepasirengę gyventi pilnatvėje, kuri mums dovanota. Susimąstykime apie tai ir atsiversime Dievui tokiu būdu, kad Jis galėtų sukurti Savo išgydymo stebuklą, paverstų mus naujais žmonėmis, idant mes savyje į pasaulį neštume Dievo viską atnaujinančią jėgą. METROPOLITAS ANTONIJUS IŠ SUROŽO
Quote
#466 Cindy 2015-08-14
Rick Simpson ir Phoenix ašaros, Pirma noriu padėkoti jums už puikų vėžys stebuklingas vaistas vadovas jums liko pasaulyje, vytintu mano krūties vėžiu. Tai tikrai kažkas, aš niekada girdėjote apie prieš. Aš po tikslias gaires jums nustatytus man, kai aš gavau vaistus ir turiu dabar sėkmingai laisvas nuo baisios ligos, kad beveik Take My jei jūsų kanapių aliejus jautrumas drastiškai. Tai toks palengvėjimas man ir mano šeimai, o aš negaliu laukti, kad pamatytumėte, ką ateitis atneša man. Kiekvienas ten susiduria su šia baisia liga, aš patarčiau nepatiria jį ramybėje. Rašyti Finiksas Tears Tuo ir gauti savo sprendimą. Dėkojame tiek už šį nuostabų galimybe. Cindy.
Quote
#465 virginija 2015-07-20
labai dėkoju Basliui už laiškus.
Quote
2024 m. lapkričio 2 d., Šeštadienis