1

Kas 69 sekundes kažkur pasaulyje nuo krūties vėžio miršta moteris. Tai yra neįtikėtina! Dabar XXI amžius, esame aplankę Mėnulį, mes bandome persikelti į Marsą, tačiau negalime išgyti žmonių nuo vėžio? Milijonai yra paveikti šios ligos. Kodėl tai ne pasaulinė problema? - klausia žinoma Holivudo aktorė Namrata Singh.

Namrata Singh – Holivudo ir Bolivudo aktorė, žinoma iš tokių filmų kaip „Smėlio ir rūko namai“, „Išbandymų diena“. Dėl karta iš kartos pasikartojančio krūties vėžio Namrata Singh Gujral atliko savo pirmąją mamogramą būdama 25 metų. Per septynerius metus reguliarių patikrų nė karto tyrimų rezultatai neparodė jokio pavojaus. Visi tik sakė, kad ji per jauna susirgti krūties vėžiu, tad moteris manė esanti visiškai sveika. Tačiau jos vidinis balsas vis tiek kuždėjo išlikti budriai. Ir jis neapgavo...

Kai Namratai suėjo 32-eji, jai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Ji nedelsdama pradėjo gydymą – chirurginiu būdu pašalintas navikas, po to sekė chemoterapija, kad būtų išnaikintos visos vėžio ląsteles. Kai Namrata pasidomėjo daugiau apie savo ligą, įsiuto sužinojusi, kokios rinkliavos sukaupiamos pasaulyje vėžio gydymui. Ir ji nusprendė veikti. Trečios chemoterapijos metu aktorė sukūrė filmą „Per vieną minutę“ – dokumentinę dramą, siekiant pritraukti kuo daugiau lėšų vėžio gydymui, skatinti supratimą ir prevenciją.

Remiantis statistika, maždaug kas minutę visame pasaulyje nuo krūties vėžio miršta moteris. Filmas, kurį Namrata kūrė ir režisavo, pasakoja vienos moters gyvenimo kelionę po krūties vėžio diagnostikos ir gydymo. 

Namrata Singh Gujral prisimena prieš keletą metų išgirstą diagnozę ir su jumis dalinasi savo patirtimi.

Ar galite papasakoti, kaip jums buvo diagnozuotas vėžys?


Man buvo diagnozuotas krūties vėžys 2008 m. birželio mėn. Likus keletui mėnesių iki diagnozės apčiuopiau guzelį ant krūties, bet gydytojas tuo metu pasakė, kad būčiau rami, nes buvau jauna ir mano mamograma nerodė jokio pavojaus. Tačiau aš primygtinai reikalavau dar kartą atlikti mamogramą, bet vis tiek ji nieko neparodė. Laimei, patekau pas radiologą, man buvo atliktas ultragarsinis tyrimas. Tai pakeitė mano gyvenimą! Man buvo diagnozuotas I stadijos vėžys.

Kokios mintys užplūdo, kai gydytojas pasakė, kad sergate vėžiu?


Žinote, kaip kartais būna, kai miegi ir susapnuoji košmarą... jūs lyg ir jaučiate, kad tai tik baisus sapnas, nes kai pabundate suprantate, kad viskas gerai? Taigi, po diagnozės išgyvenau košmarą, tik skirtumas tas, kad jis nedingo, kai prabudau.

Kokia vėžio būsena dabar? Jūs visiškai išgijote?


Taip, jau trejus metus jokių ligos požymių.

Kas įkvėpė sukurti filmą „Per vieną minutę“?


Kas 69 sekundes kažkur pasaulyje nuo krūties vėžio miršta moteris. Tai yra neįtikėtina! Dabar XXI amžius, esame aplankę Mėnulį, mes bandome persikelti į Marsą, tačiau negalime išgyti nuo vėžio? Milijonai yra paveikti šios ligos. Kodėl tai ne pasaulinė problema? Norėjau didinti informuotumą, pritraukti lėšų, padėti rasti vaistų, skatinti prevenciją, bet labiausiai norėjau remti išgyvenančius vėžį. Filmas yra realistinis, bet baigiasi su viltimi, šviesa ir įkvėpimu. Tai dovana kiekvienam išgyvenančiam vėžį ar bet kokią traumą.
Draugas, kuris žiūrėjo filmą, kitą dieną pasakė: „Šis filmas yra kaip paramos grupė“.

Pradėjote filmuoti „Per vieną minutę“, kai Jums buvo atliekama chemoterapija. Kaip susidorojote su gydymo šalutiniais poveikiais kartu dirbant prie tokio daug pastangų ir laiko reikalaujančio projekto?


Prisimenu daug verkiau, nes vis dar negalėjau patikėti, kad tai, kas vyksta, yra tiesa. Buvo laikas, kai tiesiog norėjau padėti projektą į lentyną ir nekovoti su juo. Nebuvau viena iš tų drąsių moterų, kuri nerodo baimės. Buvau išsigandusi, pikta, sukrėsta ir pasibaisėjusi. Bet nuolat sau sakiau: „Kaip aš galiu pakreipti viską teigiama linkme?“ Taigi nusprendžiau kažkaip kovoti su šia grėsme, vadinama vėžiu.

Ar kada nors pagalvojote, jog filmas niekada nebus pabaigtas? Kas įkvėpė tikėjimo tokiu metu?


Taip. Niekas nenorėjo finansuoti filmo. Sukurti filmą – brangus malonumas. Laimei, pagaliau gavau savo vyro sutikimą panaudoti mūsų santaupas. Kas įkvėpė tikėjimo? Supratimas, kad šis darbas turi būti atliktas ir kažkas turi tai padaryti.

Kas buvo sunkiausia, kai sirgote vėžiu?


Baimė ir nerimas, kurie atėjo kartu su vėžio diagnoze. Mintis, kad mirsiu jauna, paliksiu savo dukterį, kuriai tuo metu buvo devyneri metai. Mintis, kad stipriai kentėsiu, jei nebūsiu išgydyta. Bet man patiko viena citata iš filmo „Per vieną minutę“, kai vienas išlikusiųjų sako: „Baimė neleidžia gyventi kiekviena akimirka“. Taigi desperatiškai bandau gyventi kiekviena akimirka, bet, deja, ne visada pavyksta sėkmingai.

Kaip į Jūsų diagnozę reagavo artimieji?


Nesvarbu, kas esi, kur esi pasaulyje, tavo artimieji bijo prarasti tave.

Kaip paaiškinote apie vėžį savo dukrai?


Pasakiau jai šiek tiek, bet visada stengiausi išlaikyti drąsų veidą. Kai ji išgirdo verkiant mane kambaryje, išsigando. Vieną dieną dukra man pasakė: „Mama, jei tu mirsi, ar galiu mirti kartu su tavimi?" Buvo be galo sunku.

Kokias svarbiausias pamokas išmokote nuo to laiko, kai sužinojote diagnozę?


Skambės banaliai, bet išmokau mėgautis kiekviena akimirka. Niekada nežinai, ką atneš rytojus.

Kokią žinutę nusiųstumėte žmonėms, išgirdusiems vėžio diagnozę?


Žinau, kad Jūsų pasaulis tarsi sustojo. Bet pažadu, kad ten, tunelio gale, yra šviesa. Dažnai didžiausia baimė kyla pagalvojus „Aš mirsiu?" Taip, mes visi mirsim. Kiekvieną dieną mes vis artėjame prie pabaigos. Yra vėžys, ar jo nėra. Tai tiesa... tu, pavyzdžiui, gali būti partrenktas autobusu. Tad, kodėl gadinti šiandieną mintimis, „ką gali atnešti rytojus?" Kaip mano onkologas pasakė: „Jūs atliekate visas gydymo procedūras, kad gyventumėte, tiesa? Tuomet nepamirškite gyventi“.

Kokią dabar įsivaizduojate savo ateitį?


Du filmai – komedija ir karo drama – kūrimo eigoje. Taip pat planuoju tęsti savo kaip vėžio advokatės darbą. Planuojame pradėti iniciatyvą Azijoje, kad įveiktume vėžį, kai kuriose pasaulio šalyse ši tema vis dar tabu. Ir visų pasaulyje vėžį išgyvenančių žmonių vardu, noriu kreiptis į prezidentą Obama, kad vėžys taptų svarbiausiu dalyku dabar. Ne rytoj. Ne kitą dieną. Bet šiandien.


Parengta pagal copingmag informaciją

 

Rašyti komentarą


Security code  

Komentara  

#1 FreemanAdriana23 2012-12-21
I had a desire to start my own business, however I didn't have got enough amount of cash to do that. Thank God my fellow proposed to take the business loans. Thence I received the collateral loan and realized my old dream.
Quote
2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis