Ar kalbant apie vėžio gydymo būdus, pasitvirtins posakis, kad „genialumas slypi paprastume?“ Į šį klausimą bando atsakyti mokslininkai, išgirdę dar vieną neįtikėtiną istoriją apie Rusijoje gyvenantį profesorių Viktorą Borisovą, kuris suteikė pagalbą ne vienam ligoniui, kurį onkologai išleido namo mirti.
Vos nesugriuvo namai...
Apie prof. Viktorą Borisovą Jungtinės Karalystės spauda pradėjo rašyti tada, kuomet britų gydytojai atsisakė gydyti garsaus muzikos prodiuserio David‘o Longman‘o dukterį, kuriai buvo diagnozuota labai sunki ir reta liga - Hippel - Lindau sindromas, dėl kurio mergaitei vystėsi augliai rankos raumenyse. Norėdami išgelbėti Luizai gyvybę, gydytojai matė tik vienintelę išeitį - nupjauti jai ranką. Mergaitei Londone buvo atlikta visa eilė sudėtingų procedūrų, tame tarpe buvo taikomi ir įvairūs metodai su cheminėmis medžiagomis, bet netekę vilties, gydytojai mergaitę išleido namo.
Luizos tėvas, negalėjo sutikti, kad jo dukteriai, kuri nori studijuoti ir gyventi normalų jaunos merginos gyvenimą, nėra pagalbos ir kreipėsi į tuometinį Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Blairą, o pastarasis paprašė pagalbos tuometinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris neatsisakė padėti ir nukreipė muzikų šeimą pas gydytoją prof. Viktorą Borisovą. Profesorius susipažinęs su Luizos ligos istorija, pats nuvyko į Londoną ir apžiūrėjęs mergaitę, pakvietė ją kartu vykti į Maskvą ir tolimesnį gydymą atlikti jo klinikoje. Po dviejų savaičių gydymo, Luizos augliai sumažėjo ketvirtadaliu, o nustebę britų mokslininkai kvietėsi prof. V. Borisovą pasidalinti žiniomis apie unikalų gydymo būdą.
„Aš metus iš metų maniau, kad liga mane tuojau pražudys. Man niekas negalėjo padėti Londone, todėl atvažiavau į Maskvą. Maniau, aš vis tiek neturiu ko prarasti“, - pasakojo Luiza.
Netrukus po to, Rusijos televizija parodė neilgą reportažą apie profesoriaus gydymo metodus, o kitą rytą norinčių patekti pas jį buvo tokia minia, kad vos nenugriovė pastato, kuriame įsikūrusi prof. V.Borisovo klinika. Įdomiausia tai, kad gydytojo adresas ir kiti kontaktai nebuvo nurodyti laidoje, o ir jokios iškabos ant durų nebuvo, jog čia įsikūrusi klinika.
Kas Jūs, pone daktare?
Nors pradžioje pasirodė skandalingos antraštės tiek Rusijos tiek Didžiosios Britanijos laikraščiuose, kad „Putinas sumokėjo už mergaitės gydymą“ ir ėmė gydytojo temą eskaluoti plėtojant politines temas, tačiau neišvengiamai mokslinė ir „rimtoji“ spauda ėmė gvildenti prof. V. Borisovo gydymo metodus. Didžiausią susidomėjimą sukėlė tai, kad profesorius neatlieka jokių operacijų ir net neskiria jokių vaistų.
Save jis vadina reabilitologu – specialistu, padedančiu susidoroti su ligos pasekmėmis arba problemomis po operacijų ir neatsisako padėti įvairių ligų kamuojamiems žmonėms. Prieš išeidamas į pensiją, prof. V. Borisovas dirbo viename iš uždarų Rusijos gynybos ministerijos institutų.
Žiniasklaidos priemonės yra paskaičiavusios, kad profesorius siejamas su daugiau nei tūkstančiu „stebuklingo“ išgijimo atvejų. Į jo kliniką neretai ateina beviltiškai sergantys žmonės, su kuriais profesorius dirba pagal savo metodiką, kurios nepripažįsta ne tik tautiečiai, bet ir kitų šalių mokslininkai, tačiau Vokietijos specialistai labai rimtai susirūpino, kad ši metodika gali padėti išgelbėti gyvybes ir įkūrė atskirą kliniką, o V. Borisovą išrinko Berlyno medikų draugijos tikruoju nariu. (Šioje draugijoje iki šiol buvo tik du rusų mokslininkai akademikai I. P. Pavlovas ir V. M. Bechterevas. Beje, V. M. Bechterevas cituojamas iki šiol apibūdinant gydytojo galią: „Visi žino, kokį magišką gydomąjį poveikį gali turėti vienas guodžiamasis gydytojo žodis ir atvirkščiai, kaip kartais pražūtingai ligonį veikia rūstus, šaltas gydytojo nuosprendis, kai jis neišmano ar nenori išmanyti įtaigos jėgos“).
„Pirmiausia, aš esu gydytojas“, - pasakoja prof. V.Borisovas. „Kai manęs paklausia, aš atsakau: - „Aš jus perspėju, aš esu tikras gydytojas, o ne burtininkas“. Aš neturiu nieko bendra su magija ar kažkuo panašaus, nors taip gydyti gal būtų paprasčiau“, - juokiasi jis.
„Aš turiu žinoti labai daug, kad suprasčiau kodėl liga atsirado ir kaip ją reikia gydyti“.
Prof. V. Borisovas turi 12 patentų ir yra parašęs 48 mokslinius darbus.
Sunaikino auglius smegenyse
Berniukui iš Serbijos Nikolai Kesičiui atsisakė padėti visi gydytojai. Jo pusė galvos smegenų užėmė gigantiškas auglys. Panašiai nutiko ir berniukams iš buvusios Jugoslavijos Nemani Stankovič, kuriam taip pat teko patirti gydytojų beviltiškumą gydant sarkomą ir metastazės nukeliavo į plaučius bei Nikolajui Bertičiui, kurį kamavo auglys mažajame dubenyje, apėmęs šlapimo pūslę ir kitus organus. Šiuos ir dar kelis berniukus iš Austrijos, buvusios Jugoslavijos gydytis savo klinikoje Maskvoje pakvietė prof. V. Borisovas susipažinęs su jų ligų istorijomis. Spauda pavadino stebuklu tai, kas nutiko vėliau, kai berniukai atvyko į Maskvą.
Gydytojas V. Borisovas neneigia šiuolaikinės medicinos svarbos ir chemoterapijos galios. Tačiau sako, kad labai svarbią dalį gydyme užima reabilitacija, kuriai vis dar skiriama per mažai dėmesio.
„Aš neignoruoju gydytojų ir chemoterapeutų puikios patirties, tačiau pats baisiausias laikotarpis, pradedant gydyti vėžį, prasideda tada, kada jis imamas gydyti ambulatoriškai ir kai ligonis atsiduria namuose pilnas klausimų ir nežinojimo, ką toliau daryti. Kamuojamas psichologinių problemų ligonis paliekamas vienas ir tai vyksta visose šalyse“, - pasakoja profesorius.
„Mano uždavinys ne dirbti onkologo darbą, bet padėti žmogui susigražinti imunitetą. Pacientas turi teisę žinoti, kaip sau padėti po operacijų, chemoterapijos ar radioterapijos. O mūsų rezultatai priklauso nuo to, kaip mums gydytojams pavyksta susitarti su pacientais šiuos uždavinius įgyvendinti“.
Prof. V. Borisovas turi atsakymą, kodėl tiek daug vaikų buvusios Jugoslavijos teritorijoje serga vėžiu. „Po karo Jugoslavijos teritorijoje liko daug sprogmenų su uranu. Tai padidino sergamumą onkologinėmis ligomis. Daug vaikų Jugoslavijoje jau gimsta su vėžiu ir vietiniai gydytojai jiems negali niekuo padėti“, - pasakoja profesorius.
Profesorius „sprogdina“ vėžį
Prof. V. Borisovas taiko visai nebrangią medžiagą, kuri mokslininkams žinoma nuo praėjusio amžiaus 5-ojo dešimtmečio. Tai tirpusis žaliasis chlorofilas. Jis suleidžiamas ligoniui, o kai piktybinė ląstelė jį pasisavina, ji veikiama lazeriu. Taikomi lazeriniai spinduliai yra atitinkamo ilgio ir intensyvumo. Jų pakanka tam, kad vėžinėje ląstelėje susikaupęs chlorofilas iškirtų aktyvųjį deguonį. Kadangi ląstelės neturi porų, deguonies perteklius susprogdina vėžinę ląstelę. Sveikos ląstelės nenukenčia, nes jos nėra tokios „alkanos“, kad rytų chlorofilą ir jį ignoruoja. Chlorofilą „ryja“ tik sergančios, t. y. vėžinės ląstelės.
Profesorius buvo kritikuojamas dėl to, kad jo metodas gali būti taikomas tik paviršiuje esančioms vėžinėms ląstelėms „sprogdinti“, tačiau V.Borisovas rado būdą prasiskverbti giliau, išnaudojant žmogaus natūralius gyvybinius procesus. Žmogui iškvepiant kraujas atiteka į širdį, kraujagyslės praktiškai ištuštėja ir atitinkamo ilgio lazerio spindulys pasiekia auglio pažeistus audinius. Svarbiausias uždavinys – pataikyti į kvėpavimo ir širdies susitraukimų ritmą, tačiau tai padaryti padeda kompiuterinė ir kita technika, kuri buvo sukurta specialiai šioje klinikoje naudojamam metodui.
Pasak profesoriaus, skirtingai nuo chemoterapijos ir radioaktyvaus švitinimo, šis metodas nedaro žalos sveikatai, nepažeidžia sveikų audinių. Jo klinikoje sėkmingai gydėsi ketvirtos stadijos vėžį turintys žmonės.
Metai iš metų žmonės bando apgauti piktybines ląsteles. Jas nuodija cheminiais preparatais, spinduliuoja tokio stiprumo radiacija, kad neretai pats gydymas yra tapęs ligonio mirties priežastimi. Žinoma, laimėjimai onkologijos srityje yra labai svarbūs. Prieš kelis metus šveicarai pagamino preparatą „Savastin“, kurio dėka įmanoma pailginti sergančiojo gyvenimą keleriais metais. Tačiau šiuo vaistu gali gydytis ne kiekvienas, nes vien tik vienas gydymo kursas (iš keliolikos reikiamų) kainuoja šimtus tūkstančių litų.
Manoma, kad šis palyginti visai nebrangus prof. Viktoro Borisovo metodas gali padaryti nemažą reformą vėžio gydymo srityje, kuri gali atnešti didelius nuostolius didelėms ir didelius finansinius išteklius naudojančioms farmacijos laboratorijoms.
Nėra dviejų vienodų pacientų
„Kalbame apie tai, kad žmogaus kūnas sudarytas iš ląstelių ir apie tai, kad pasaulyje nėra dviejų vienodų žmonių. Mūsų ląstelėms, kaip ir visam organizmui būdingas tam tikras biologinis ritmas. Kiekvienas žmogus gyvena pagal dvifazį ritmą – dieną budraujame, naktį miegame. Toks pats ritmas būdingas ir ląstelėms. Įsivaizduokite, kad mūsų kiekviena mūsų ląstelė - tai paukštelis lizde. Grupė ląstelių miega, kol parskrenda mama paukštė ir parneša kirminėlį, tada paukšteliai prabunda, atidaro savo snapelius, pavalgo ir vėl užmiega. Visa tai vyksta sinchroniškai ir harmoniškai.
Ląstelės darbo sutrikimas, kada ji ima tarsi laukinė nepaklusdama augti, maitintis ir nepaklūsta organizmo ritmui - būtent tai ir yra vėžys, kurį mokslininkai dar vadina „kara liuksorinz" arba „laukinė mėsa“. Toliau, bioritmų harmonijos sutrikimai sukelia imuniteto depresiją su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. (Tai vyksta ir gydantis spinduline terapija ar chemoterapija). Vienas iš efektyviausių būdų padėti atstatyti sveikų ląstelių ritmus ir su jais normalius katabolizmus ir metabolizmus ląstelių lygmenyje – biochronoterapijos metodas. Bioritmų harmonizavimas suteikia galimybę pacientui jaustis subjektyviai sveikesniam“, - pasakoja prof. V. Borisovas.
Profesoriaus klinikoje dirbama su visu spektru ligų ,tarp kurių onkologinės ligos, cerebralinis paralyžius, gimdos ir prostatos patologijos. Profesorius atskleidžia, kad pastaruoju metu taip pat intensyviai dirba su įvairiais virusais ir greitai turės įdomių rezultatų.
Profesoriaus pastabos:
Sveikimo formulė
Pasak prof. V. Borisovo didelė mūsų sveikatos ar sveikimo dalis priklauso nuo mūsų mokėjimo susikoncentruoti ties savo mintimis ir emocijų valdymu.
„Paprasčiausių dalelių procesus pasaulyje tiria kvantinė mechanika. Kvantinis lygis – tai informacijos pasaulis, „nematomas pasaulis“. Tokioje unikalioje savireguliuojančioje sistemoje, koks ir yra žmogus, kvantiniai išskirtinumai ir yra jo mintys bei jausmai. Jos tiesiai arba nujausdamos paklūsta organizmui, kaip ir kūno ląstelės paklūsta mūsų mintims, jomis keičiasi. Negatyvi mintis prapajėgi griauti, kaip ir depresija sukuria terpę imuniteto silpimui, o nelaimingas žmogus sau padidina infarkto ar vėžio tikimybę. Tuo tarpu gera mintis geba kurti stebuklus. Ji sugeba neutralizuoti blogos minties padarinius ir veikia kaip vaistas, išgydo ir suteikia daugiau naujų jėgų, stiprina ląstelės sienelę. Optimistinės mintys savo jėgų galia pasveikimui iš tiesų padeda išgyti. O pesimisto mintys - pribaigia. O tai reiškia, kad kalbant apie sveikatą, biologija ir psichologija negali būti nagrinėjamos atskirai“, - sako profesorius.
Kodėl ir kaip padeda chlorofilas?
Chlorofilas – žalios spalvos augalinis pigmentas, labai reikalingas ir naudingas žmogaus organizmui. Jau Antikos graikai perdirbdavo žalius augalų lapus ir gautą substanciją naudodavo žaizdų, sumušimų, įdrėskimų gydymui. Tradiciškai chlorofilas buvo naudojamas kaip priemonė, gaivinanti kvėpavimą, naikinanti blogą kvapą, taip pat esant virškinimo problemoms, anemijos atveju – kaip priemonė, stimuliuojanti kraujo kūnelių gamybą. Tyrimai rodo, kad chlorofilas valo organizmą nuo toksinų, kancerogeninių ir mutageninių medžiagų. Naudojant išoriškai, chlorofilino tirpalas mažina bakterijų augimą, tai labai veiksminga gydant atviras žaizdas, tame tarpe trofines opas.
Gydymui naudojami spirulinos dumbliai turi visą rinkinį žmogui reikalingų vitaminų ir mineralų. Spirulinoje yra 18 rūšių amino rūgščių, iš kurių 8 nepakeičiamos, t.y. nesintezuojamos žmogaus organizme, kai kurios iš jų augaliniame maiste praktiškai nesutinkamos.
Spirulinoje taip pat yra daug mikroelementų – geležies, kalcio, natrio, kalio, vario, magnio, mangano, cinko, fosforo, seleno, daugelis vitaminų, beta karotino, nukleino rūgščių, gama-linoleninės rūgšties, fermentų ir kt.
Spirulina – ypatingai geras geležies ir vitamino B12 šaltinis. Patekdamas į organizmą, profesoriaus preparatas, aktyvuoja apsaugines organizmo jėgas. kai audiniuose normalizuojasi medžiagų apytaka, imunitetas pats susidoroja su priešais ir liga pasitraukia.
Kodėl, norint sustiprinti imunitetą, reikėtų naudoti natūralias priemones?
Daugėja tyrimų, kurie atskleidžia, kad natūralūs vitaminai ir mineralinės medžiagos yra daug naudingesnės nei sintetinės. Kai kurie sintetiniai vitaminai, kurie anksčiau buvo rekomenduojami onkologinių ligų prevencijai, iš tiesų gali netgi stimuliuoti vėžinių ląstelių susidarymą. pavyzdžiui, didelės dozės sintetinio vitamino E kelia kepenų vėžį, taip pat dirbtiniai karotinai (provitaminas A) vartojami dideliais kiekiais gali sukelti plaučių vėžį. Pernelyg didelės dozės sintetinio vitamino C (daugiau kaip 500 mg per dieną ) pagerina terpę laisvųjų radikalų formavimuisi, kurie sutrikdo ląstelių DNR sandarą.
Teigiama, kad natūralūs vitaminai, esantys spirulinos dumbliuose, niekada nekenks. Juose „gyvenančios“ natūralios medžiagos padeda organizmui apsivalyti ir išsivaduoti nuo kenksmingų medžiagų.
© Įveikligą.lt
Komentara