Tris operacijas ir spindulinę terapiją patyrusi panevėžietė nieko nekaltina, kad jai nebuvo laiku nustatytas gimdos kaklelio vėžys. „Likau gyva – tai svarbiausia“, - kalbėjo 34 metų moteris. Panevėžyje gyvenanti Jolanta per pastaruosius dvylika metų ne kartą kreipėsi į gydytojus, o šie ją ramino, kad citologinio gimdos kaklelio tepinėlio tyrimo rezultatai – geri. Tačiau nuojauta, kad gali kamuoti sunki liga, moters neapgavo.
Ilgai nerado vėžio ląstelių
1993 metais Jolanta susilaukė dukters. Po gimdymo panevėžietei ilgai negijo gimdos kaklelyje atsivėrusi opelė. Kartais žaizdelė užsitraukdavo, o vėliau atsinaujindavo, netgi naudojant žvakutes ir kitus vaistus. Ginekologė, pas kurią Jolanta nuolat lankėsi, vis aiškindavo, kad tokia opelė nėra didelė bėda. Citologinio tepinėlio tyrimo rezultatai buvo geri.
„Taip tęsėsi 12 metų. Tiek laiko tą žaizdelę kūne turėjau. Gydytoja vis įtikinėjo – esą, kai gimdysiu antrą kartą, viskas bus gerai. Todėl dabar nėra tikslo ką nors daryti“, - prisiminė pašnekovė.Nors jau įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžys nėra paveldima liga, nerimauti Jolantą vertė tai, kad jos motina mirė nuo šios ligos. Dėl to Jolanta dažnai mynė ginekologės kabineto slenkstį. Bet kai buvo atlikta biopsija ir mėginys nusiųstas į Valstybinį patologijos centrą, esantį Vilniuje, atsakymas panevėžietę taip pat pradžiugino – vėžio ląstelių nerasta.
Tik prieš dvejus metus panevėžietei buvo rasti pakitimai gimdos kaklelyje. Pacientė buvo nusiųsta konsultuotis į Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos kliniką.
Prireikė ne vienos operacijos
2006 metų rugsėjį šiose klinikose Jolantai buvo atlikta operacija – pašalinta dalis gimdos kaklelio. Po to atidžiau ištyrus gimdos kaklelio audinius, paaiškėjo, kad vėžys panevėžietei jau išplitęs. Liko vienintelė išeitis - šalinti likusį gimdos kaklelį, gimdą, greta esančius limfmazgius. Todėl 2006 metų lapkritį Jolanta antrą kartą gulėsi ant operacinės stalo. Po šios operacijos panevėžietė turėjo apsišarvuoti kantrybe. Jai buvo skirta spindulinė terapija.
Nors tąkart spinduliai sunaikino ligonės kūne išsisėjusias vėžio ląsteles, šis gydymas sukėlė ir nepageidaujamų reiškinių. Jolantai sutriko virškinimas, o vėliau teko ištverti dar vieną operaciją. Šįkart buvo operuojamas žarnynas, nes dėl spindulių poveikio susidarė žarnų nepraeinamumas. „Vieni ligoniai dėl spindulinės terapijos tik truputį viduriuoja, vėliau tai praeina. O mano žarnos suaugo viena su kita. Net ir po operacijos žarnynas tebėra labai jautrus, daug ko negaliu valgyti, turiu laikytis griežtos dietos", - prisipažino pašnekovė.
Išmoko gyventi šia diena
Moteris mano, kad aptikus vėžį gerokai anksčiau, ji būtų išvengusi spindulinės terapijos. „Vis myniau ir myniau ginekologės kabineto slenkstį, bet vėžys vis tiek man buvo nustatytas pavėluotai“, - apgailestavo panevėžietė. Daug kančių ištvėrusiai Jolantai dabar būtina dažnai tikrintis, ar liga neatsinaujino. Kas tris mėnesius ji vyksta į Kauno klinikas. Jolanta prisipažino gyvenanti tik šia diena ir niekada nežinanti, kas bus rytoj ar po trijų mėnesių.
Diagnozuoti nėra paprasta
Jolantą operavusi Kauno medicinos universiteto klinikų Onkoginekologijos skyriaus vedėja docentė Daiva Vaitkienė įspėjo, kad gimdos kaklelio vėžys - sunki liga.Kasmet šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 ligonių nuo jo miršta. Didžiausias sergamumas - tarp 35-49 metų moterų. Yra žinomos dvi šios ligos formos. Jei vėžys vystosi iš plokščiųjų ląstelių, jis vadinamas plokščiųjų ląstelių gimdos kaklelio vėžiu. Tokia forma sudaro apie 80-90 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Apie 10-20 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sudaro vadinamoji adenokarcinoma. Tai piktybinis auglys, kurio židinys - liaukinės ląstelės, esančios giliai gimdos kaklelio viduje. Būna, kad pastarosios ligos diagnozė nustatoma pavėluotai. Tokius atvejus gydytoja D. Vaitkienė vadina ne medikų klaidomis, o medicinos nesėkmėmis.
Taip gali atsitikti dėl adenokarcinomos ypatumų. Piktybinis auglys vystosi giliai gimdos kaklelyje, jį sunku nustatyti įprastos ginekologinės apžiūros metu. Net reguliariai darant citologinį tepinėlio tyrimą, šios ligos galima nepastebėti.
„Adenokarcinoma yra klastingesnė nei plokščialąstelinis vėžys. Ji dažniau nustatoma, kai būna išplitusi, tad sunkiau ir pasveikti", - aiškino pašnekovė.Praėjus penkeriems metams nuo diagnozės patvirtinimo išgyvena tik 32 proc. moterų, sergančių adenokarcinomos trečiąja stadija.
Ligos židinys - pasislėpęs
Ieškant priežasčių, kodėl gimdos kaklelio vėžys aptinkamas pavėluotai, Jungtinėse Valstijose buvo atliktas svarbus tyrimas. Šios šalies mokslininkai išnagrinėjo 833 gimdos kaklelio vėžio atvejus.Apie 13 proc. vėžio atvejų nebuvo laiku nustatyti, nes nebuvo aptikta patologinių pakitimų, o 24 proc. visų atvejų sudarė adenokarcinoma. Amerikiečių mokslininkai priėjo išvadą, kad citologinis gimdos kaklelio tepinėlis, kurį 1928 metais pirmą kartą aprašė graikų gydytojas George'as Papanicolaou, ne visada padeda aptikti šios rūšies vėžį.
Adenokarcinoma vystosi iš liaukinių ląstelių, esančių giliai gimdos kaklelio kanale, todėl imant citologinį tepinėlį, būna sunku pasiekti vėžio židinį.
Visos viltys - vakcina
Susirgus gimdos kaklelio vėžiu Europoje yra dažniausiai nustatomi 16, 18, 45, 32 ir 31 žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai. Sergančiųjų adenokarcinoma organizme dažniausiai randami 16, 18 ir 45 ŽPV tipai. Jie lemia daugiau nei 90 procentų visų adenokarcinomos atvejų.
Vakcina „Cervarix" 100 procentų apsaugo nuo labiausiai paplitusių 16 ir 18 ŽPV tipų, taip pat garantuoja kryžminę apsaugą nuo giminingų viruso tipų 45 ir 31. Vakcina „Cervarix" pirmiausia skirta 10-25 metų amžiaus mergaitėms ir moterims.
Neturėjusios intymių santykių mergaitės imuninis atsakas į vakciną yra stipriausias, todėl apsauga bus patvariausia. Įrodyta, kad paskiepijus nuo 26 iki 55 metų moteris jų kraujyje susidaro pakankamai didelė antikūnų koncentracija, kaip ir jaunesnių nei 26 metų moterų.
Tyrimai rodo, kad net praėjus 6,4 metų po trijų „Cervarix" dozių, kraujyje yra aptinkama didelė antikūnų koncentracija. Antikūnai - tai organizmo imuninė reakcija į vakcinoje esančius 16 ir 18 ŽPV antigenus. Antikūnai apsaugo organizmą nuo užsikrėtimo šiais virusais.
Remiantis matematiniais modeliais, nustatyta, kad dideli antikūnų titrai išliks moters kraujyje ne mažiau kaip 20 metų. Po vakcinacijos praėjus 6,4 metų ir darant gimdos kaklelio citologinį tepinėlį, nerandama nei ikivėžinių, nei vėžinių pakitimų, sukeltų 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų.
Pasiskiepijus „Cervarix“, rizika sirgti vėžiu sumažėja iki 80 procentų. Tuo tarpu nesiskiepijusiai moteriai toliau išlieka didelis pavojus susirgti.
Serga vis jaunesnės moterys
Visame pasaulyje kasmet didėja sergamumas adenokarcinoma, šia gimdos kaklelio vėžio forma sergančios ligonės būna vis jaunesnės. Maždaug trečdalis visų adenokarcinomos atvejų yra nustatoma moterims iki 35 metų.
Tokiose šalyse kaip Islandija, Švedija, Suomija, Škotija ir Danija net apie 71 proc. moterų mirtį nuo gimdos kaklelio vėžio lemia būtent adenokarcinoma.
Aut. Danutė Jonušienė, „Lietuvos ryto“ korespondentė
Corbis.com nuotr.
Straipsnis paruoštas remiantis LR SAM leidimo vykdyti Gyventojų skiepijimo nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio ŽPV (16 ir 18 tipo) programą įsakymu Nr.2/08.