Džonas Kanzius ilgametis radijo ir televizijos inžinierius galimai surado būdą, kuris gali padėti kovoti su vėžiu. Džonas sakydavo, kad sukurti tokią priemonę jį pastūmėjo netikėtai užklupusi Ne Hodžkino limfoma ir sunkiai pakeliama chemoterapija.
Įdomiausia tai, kad dabartiniai tyrimai atskleidžia, kad išradimas gali būti pajėgus kovoti su visomis vėžio rūšimis ir tipais. Lietuvių kilmės amerikiečio Dž. Kanziaus genialią mintį skuba tobulinti garsūs mokslininkai.
Dž. Kanzius amerikiečiams – „vaikinas“ padaręs stebuklą
JAV televizijos CBS žurnalistai Džoną Kanzių pavadino žmogumi, kuris neturėdamas nei mokslininko laipsnio nei medicininio išsilavinimo, sukūrė tai, kas turės milžiniškos įtakos kovojant su visų rūšių ir tipų vėžiu. Pats išradėjas sakydavo, kad kovos su vėžiu būdus turi kurti medikai ir mokslininkai. Tačiau už idėją ir medžiagą naujiems vėžio gydymo tyrimams Dž. Kanzius gavo ne vieną padėką.
„Aš neturiu jokio noro būti vėžio versle. Aš juk ne profesionalas ir tokie kaip aš neturi čia būti, tai turi daryti daktarai ir mokslininkai“, - pasakojo Dž. Kanzius.
Kanziaus artimieji pasakoja, kad kai Kanzius buvo vaikas, jis galėjo iš bet ko pasidaryti radijo imtuvą ir klausytis muzikos, o jo talentas neliko nepastebėtas. Būdamas vos 16 metų, dėl savo sugebėjimų jis jau buvo gerai žinomas Amerikos Radijo Korporacijai (ARK) ir tapo neatskiriama jos dalimi. Dž. Kanzius 1960 metais tapo savotišku Amerikos herojumi, kai „išgelbėjo“ amerikiečius nuo televizijos vaizdo perdavimo broko, kuris trukdė mėgautis amerkiečiams tik ką atsiradusiu spalvotu vaizdu televizijos ekranuose. Tačiau po pusmečio, 1960 metų viduryje, Džonas paliko ARK, nes manė esąs pajėgus dirbti privačiame versle ir prisidėjo prie privataus kapitalo televizijos ir radijo įmonių. Jam atėjus, šios televizijos pradėjo garsėti kaip pažangiausias technologijas, geriausią transliacijų kokybę ir, be abejo, didžiausius reitingus turintys transliuotojai. Išmanymą Dž. Kanzius įrodė ir savo indėliu į WJET-TV greitojo perdavimo palydovinę technologiją, kurios dėka Amerika pamatė tiesioginę transliaciją iš Kinijos ir tik ką išrinkto popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą gimtojoje Lenkijoje.
Nuo 1998 iki 2000 Džonas ir jo partneris pardavė teises jiems priklausiusių transliacijų ir ruošėsi ramiai pensijai, tačiau 2002 metais jis sužinojo, kad serga reta leukemijos forma.
Sergantys vaikai ir sunki chemoterapija įkvėpė kurti
Dž. Kanzius patyrė 36 chemoterapijas. Pasakodamas apie ligos eigą jis neslėpė savo nuomonės apie šį gydymo būdą ir džiaugėsi, kad galbūt jo išradimas ateityje padės gydytis padarydamas mažiau žalos kūnui. Dž. Kanzius pasakojo žurnalistams, kad chemoterapija jį labai nualino, jis negalėjo užmigti naktimis.
„Aš mačiau jaunų žmonių šypsenas ir palaužtas jų sielas. Jose išvydau klausimą - „kodėl mums niekas negali padėti?“, - pasakojo Dž. Kanzius. „Ir vaikučiai, jų veidai... Aš iki šiol atsimenu juos bejėgiškai apsikabinusius savo meškučius. Niekada to nepamiršiu. Ir tada aš pats sau pasakiau, kad turėtų būtų kitas, geresnis, ne toks alinantis vėžio gydymo būdas“, - sakė jis.
Dž. Kanzius pasakojo, kad vieną iš bemiegių naktų, kada liga nedavė užmigti, šovė „išganinga“ mintis. Tą naktį jis atsikėlė iš lovos ir nuėjo į virtuvę ieškoti daiktų, reikalingų meistrauti naujajam aparatui.
„Pradėjau kuistis spintelėje ir pamaniau, tai jau pradžia“, - pasakojo Kanzius. Jo žmona prabudo nuo triukšmo ir atėjo pažiūrėti, kas dedasi virtuvėje.
„Aš rimtai susirūpinau, kad kažkas atsitiko“, - pasakoja Kanziaus žmona Marianne. „Tačiau, kai sužinojau, ką vyras ruošiasi daryti, pagalvojau - „brangusis, gydytojai nežino visų atsakymų, o tu nori žinoti“, - pasakojo žmona.
Genialumas paprastume?
Ne mažiau didesnį įspūdį nei ši istorija, pirmą kartą apsilankiusiems Kanziaus „laboratorijoje“ žurnalistams paliko įspūdį išradimas - patalpoje, kur meistravo Dž. Kanzius, buvo dvi „dėžės“ apraizgytos laidukais. Vėliau, kai jų veikimo principą pademonstravo pats išradėjas, pasidarė aišku, kad tos dėžutės nėra tokios paprastos, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Viena „dėžė“ siuntė radijo bangas kitai, kurdama pakankamai energijos, kad būtų veikiamos dujos fluorescencinėje lempoje ir ši imtų skleisti šviesą, neturėdama elektros šaltinio. Norėdamas įtikinti, kad žmogui tai nekenksminga Džonas įkišo savo ranką. Žurnalistai nusistebėjo, kaip taip gali būti, kad dujos veikiamos, o žmogui nieko nenutinka. „Jokio pašalinio poveikio“, - patikino Dž. Kanzius.
Bet kaip šis išradimas kovoja su vėžiu? „Atsakymas vertas 64 000 dolerių“, - sakė Dž. Kanzius. Kaip vėliau paskaičiavo išradėjas, šis atsakymas kainuotų daugiau. Dž. Kanziui prietaisas kainavo daugiau nei 220 tūkst. JAV dolerių. Jis žinojo, kad metalas įkaista stipriai veikiamas radijo bangų. Tuomet jam natūraliai kilo klausimas, kas atsitiktų augliui, jeigu jis būtų panašiai veikiamas. Ar taip veikiamas metalas gali įkaisti, auglys nykti, o aplinkui audiniai nenuketėti?
Pirmą bandymą Dž.Kanzius atliko su pieniška dešrele. „Kai pamačiau, kad dešrelė nesušilo, sušukau: "Eureka, man pavyko!“ Bet kartu ir nusistebėjau: „Dieve, aš kažką čia turiu“, - pasakojo Dž. Kanzius. „Jei šios nanodalelės veikia, reiškia mes čia turime kažką didinga".
Netrukus Kanziaus išradimas pateko į mokslininkų rankas. Prasidėjo įvairūs tyrimai su gyvūnais ir jų organizmuoze tūnančiais augliais. Būtent tyrimuose dalyvavę žymūs mokslininkai ir gydytojai patvirtino Dž.Kanziaus spėjimus, kad radijo bangos gali veikti vėžį. Šiam išradimui Dž. Kanzius skyrė visą savo laiką - nuo mokslinių tyrimų iki rėmėjų ieškojimo. Jo pastangas palaikė Pitsburgo ir Hiustono universitetų profesūra, Teksaso MD Anderson Vėžio centras, vėliau šią idėją palaikė Nobelio premijos laureatas Ričardas Smalley (Richard Smalley), kuris prestižine premija įvertintas už išradimus su anglies nanodalelėmis.
Dr. David Geller stebėjo išradimo poveikį per mikroskopą ir vėliau pasakojo apie tai, ką pamatė. „Stebėjau, kaip veikiamos vėžio ląstelės ima irti. Galima pamatyti tik baltą terpę tarp jų. Auglys ima trauktis, ląstelės miršta. Nebuvo pastebėta jokio audinių pažeidimo aplink auglį“, - Dr. D. Geller pabandė paprastai paaiškinti išradimo poveikį augliui. Vėliau išradimas bus bandomas su metastazėmis. Mokslininkai spėja, kad čia Kanziaus išradimas taip pat turės didelę reikšmę, tačiau kol kas tikslių duomenų dar neturi.
„Aš norėčiau būti šalia, kada mano išradimas bus taikomas pirmajam pacientui“, - sakė Dž. Kanzius, tačiau šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Džonas Kanzius mirė 2009 metų vasario mėnesį nuo plaučių uždegimo.
Mielas priminimas kovai su vėžiu
Lietuvių kilmės amerikiečio Dž. Kanziaus išradimą tobulinti skuba garsūs mokslininkai ir bendruomenės nariai – mokslininkai tobulina įrenginį, o bendruomenė renka lėšas, gamina ir parduoda iš Erie ežero skalaujamos pakrantės smėlio pagamintus mielus stiklo pakabukus. Pensilvanijos bendruomenė laiko garbe įsigyti trijų spalvų pakabukus, kurie pagaminti iš Erie smėlio. Žalia spalva simbolizuoja gydomąsias jėgas, balta siejama su sėkme, ruda reiškia tvirtumą ir įsipareigojimą. Įkurtas vėžio tyrimų centras Džnono Kanziaus vardu, kuriame tobulinamas jo sukurtas išradimas.
Dž. Kanzius įtrauktas į Amerikos išradėjų gretas, jo keturi tarptautiniai patentai dėl radijo bangų procedūrų, naudojant nanodaleles, neša pelną jo šeimai. Jis su žmona Marianne užaugino dvi dukras - Sherry Kanzius ir Toni Palmer.
Reportažą apie Dž. Kanziaus išradimą galite pažiūrėti čia:
http://www.cbsnews.com/video/watch/?id=4011961n&tag=related;photovideo
https://www.youtube.com/watch?v=lDdZzGjZjdA