Lietuvių kilmės Adam Ramanauskas Australijoje laikomas didvyriu ne tik dėl pergalių futbolo aikštėje. Sulaukęs vos 23 metų garsus sportininkas susirgo vėžiu. Bet jis nepasidavė ir nugalėjęs ligą grįžo į aikštę. Adamo nepalaužė ir dar kartą sugrįžęs vėžys. Apie kovą su vėžiu, sportininko karjerą ir lietuvišką kilmę – išskirtinis A. Ramanausko interviu svetainei iveikliga.lt.
Optimizmas – pusė sėkmingos kovos
Adamo Ramanausko kovos su vėžiu istoriją atidžiai sekė visa Australija, ypatingai šios šalies sporto gerbėjai, nes į regbį, o ne į europietišką futbolą labiau panaši sporto šaka Australijoje yra ne mažiau populiari, nei Lietuvoje krepšinis.
- Kada pajutote pirmuosius simptomus, kokie jie buvo?
- Pirmą kartą vėžys man buvo diagnozuotas 2003 metais, tuo metu aš buvau vos 23 metų. Po treniruočių man buvo reguliariai daromas masažas. Jį daręs vienas iš trenerių, man ant kaklo apčiuopė guzelį. Nuvykau pas medikus, kad mane apžiūrėtų. Pradžioje jie manė, jog tai – nepiktybinis darinys. Tačiau po operacijos, kurios metu buvo pašalintas guzelis ir jo tyrimo, buvo nustatyta, kad tai piktybinis auglys. Jeigu tuo metu man nebūtų netyčia surastas guzelis, gal dar iki šiol man nebūtų nustatytas vėžys!
- Koks gydymas jums buvo taikomas?
- Po pirmos operacijos keletą mėnesių buvau gydomas radioterapija. Deja, po dviejų metų vėžys sugrįžo. Teko iškęsti dar vieną operaciją, vėliau intensyvią chemoterapiją, ji truko pusę metų. Dabar aš privalau nuolat tikrintis, viliuosi, kad vėžys nesugrįš.
- Kur sėmėtės stiprybės kovoje su vėžiu?
- Mane labai palaikė žmona, šeima ir artimiausi žmonės, tarp jų ir mano komandos draugai. Aš visada buvau labai optimistiškai ir ryžtingai nusiteikęs – to sportininkui reikia bet kurioje sporto šakoje. Visuomet pasitikėjau savimi ir tikėjau gydytojais. Esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad optimizmas yra pusė sėkmingos kovos!
- Ką palinkėtumėte kitiems vėžiu sergantiems žmonėms?
- Kaip minėjau anksčiau, optimizmas yra nepaprastai svarbus. Tu turi tikėti savimi ir tuo, kad gali pasveikti. Nesvarbu, jog kartais būna labai sunkių momentų, nesvarbu, kaip sunkiai tu sergi. Gerai, kai tave supa optimizmu trykštantys ir tave palaikantys žmonės. Privalai gyventi taip, kaip anksčiau. Aš tikiuosi, kad vieną dieną bus išrasti vaistai nuo vėžio ir mes visiems laikams išsivaduosime nuo šios klastingos ligos!
Sportininko karjerą baigė ne dėl vėžio
Praėjusių metų pabaigoje, būdamas vos 28 metų, A. Ramanauskas baigė sportininko karjerą. Iš aktyvaus sporto pasitraukusį futbolininką ovacijomis išlydėjo gausi „Essendon“ klubo gerbėjų armija, australiško futbolo žvaigždei plojo ir kitų komandų sirgaliai. Sportininko karjerą baigęs A. Ramanauskas, neatitolo nuo sporto.
- Ar vėžys įtakojo jūsų futbolininko karjeros pabaigą?
- Tai trukdė mano karjerai. Dėl ligos tris sezonus buvau priverstas žaisti su pertraukomis. Vis dėl to, aš suradau jėgų ir sugebėjau sugrįžti bei vėl žaisti aukščiausiame lygyje. Tuo aš labai didžiuojuosi. Karjerą baigti nusprendžiau 2008 metų pabaigoje. Bet tai įvyko ne dėl vėžio, tiesiog pajaučiau, kad man jau laikas trauktis iš sporto. Aišku, vėžys iš manęs atėmė jėgų. Po antros mano kovos su vėžiu, aš tikrai maniau, kad tai yra mano karjeros pabaiga ir daugiau niekada negalėsiu žaisti stipriausioje AFL lygoje („AFL – Australijos futbolo lyga“, - aut. past.). Bet kai gydymas buvo baigtas, aš iš lėto pradėjau treniruotis. Sveikata gerėjo ir gerėjo, savaitė po savaitės buvo vis lengviau. Netrukus tikėjimas grįžo. Aš supratau, kad galiu sugrįžti į aikštę ir vėl žaisti futbolą. Sunkiai dirbau treniruotėse, pilnai atgavau sveikatą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Diena, kai vėl išbėgau į aikštę AFL rungtynėse, yra viena didingiausių mano gyvenime.
- Kuo užsiimate baigęs sportininko karjerą?
- Šiuo metu dirbu sporto vadybininku, atstovauju žinomiems Australijos sportininkams, tarp jų ir futbolininkams. Aš vis dar bendradarbiauju su savo „Essendon“ futbolo klubu, treniruoju jaunus futbolininkus, kylančias komandos žvaigždes. Savaitgaliais tenka paragauti ir žurnalisto duonos, radijuje komentuoju australiško futbolo rungtynes. Svarbiausia dabar mano gyvenime – mūsų naujagimis sūnus. Džiaugiuosi kiekviena akimirka, praleista kartu su savo žmona ir mūsų pirmuoju vaiku. Būti tėvu yra nuostabu!
- Kodėl pasirinkote australišką futbolą, o ne visų lietuvių taip mylimą krepšinį?
- Krepšinis buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Krepšinį pradėjau žaisti, kai tik pradėjau vaikščioti. Abu mano tėvai, brolis ir sesuo žaidė krepšinį. Tėvas ir brolis treniravo dabartinę NBA žvaigždę Andrew Bogutą, kai jis dar buvo vaikas. Aišku, ir aš svajojau žaisti NBA lygoje. Rungtyniavau įvairaus amžiaus krepšinio rinktinėse nuo 8 iki 17 metų. Kai man buvo 16 metų, pradėjau žaisti ir australišką futbolą, man gerai sekėsi, atstovavau valstijos ir šalies rinktinėms. Jeigu būčiau šiek tiek aukštesnis, gal būčiau likęs krepšinyje. Vis dėl to džiaugiuosi, kad pasirinkau australišką futbolą, buvau pakankamai talentingas ir iškovojau nemažai pergalių.
Planuoja aplankyti protėvių žemę Lietuvą
A. Ramanauskas pripažįsta – jis nedaug žino apie savo lietuvišką kilmę. Tačiau jis didžiuojasi savo lietuviška pavarde ir tikina, kad būtinai papasakos apie savo kilmę augančiam sūnui – Aidanui Adamui.
- Ką žinote apie savo lietuvišką kilmę?
- Mano senelis iš tėvo pusės yra iš Lietuvos. Jis gimė Kalvarijoje, vėliau gyveno Kybartuose. Kartu su šeima į Australiją atvyko 1951 metais.
- Ar esate buvęs Lietuvoje, ką žinote apie senelio gimtinę?
- Būsiu atviras, nedaug žinau apie Lietuvą. Bet man tai yra labai svarbu. Aš tikiuosi kada nors aplankyti savo senelio žemę. Žinau, kad Lietuvoje yra daug garsių krepšininkų.
- Ar jūsų giminėje kas nors kalba lietuviškai, ar žinot bent keletą žodžių lietuviškai?
- Mano senelis laisvai kalbėjo lietuviškai. Bet jis vedė australę, mano senelę. Taigi, jis niekada neperdavė lietuvių kalbos savo vaikams. Mano tėvas išmoko keletą žodžių lietuviškai iš savo tėvo ir senelių, mano prosenelių. Gaila, bet aš nemoku nieko lietuviškai. Netenka bendrauti ir su kitais lietuviais, nes apart šeimos, lietuvių daugiau nepažįstu.
- Ar savo vaikams papasakosite apie jūsų lietuvišką kilmę?
- Būtinai! Tiek, kiek aš žinau. Mano vaikas taip pat turi lietuvišką pavardę, todėl jis norės apie ją žinoti. Galbūt vieną dieną, aš pasiimsiu visą savo šeimyną ir vyksime į Lietuvą. Mano žmona Belinda turi rusiškų šaknų, taigi gal mes vyksime į kelionę po Europą ir sužinosime daugiau apie savo istoriją!
Įdomūs faktai apie Adamą Ramanauską:
- Po to, kai dukart vėžį įveikęs sportininkas vėl grįžo į aikštę, 2007 metais Australijos žurnalas jį išrinko „Labiausiai įkvepiančiu žmogumi“.
- A. Ramanauskas aktyviai dalyvauja įvairiose akcijose prieš vėžį. Jis bendradarbiauja su Victorios Vėžio Taryba ir padeda rinkti aukas įvairiose labdaros akcijose.
- 2000 metų čempionate „Essendon“ komanda, kurioje žaidė A. Ramanauskas, pralaimėjo vos vieną kartą per visą sezoną, tai yra absoliutus lygos rekordas. A. Ramanauskas „AFL Kylančios žvaigždės“ rinkimuose užėmė 2 vietą.
- 2001 metais A. Ramanauskas atstovavo Australijos nacionalinei rinktinei pagal tarptautines taisykles vykusioje dvikovoje su Airija.
- 2005 metais A. Ramanauskas išrinktas geriausiu „Essendon“ komandos futbolininku. Per visą savo karjerą tik vienam klubui „Essendon“ atstovavęs A. Ramanauskas 1999-2008 m. iš viso sužaidė 134 rungtynes, pasiekė 63 įvarčius.
- Australams sunkiai ištariama Ramanausko pavardė žiniasklaidoje neretai buvo trumpinama – A. Ramanauskas buvo vadinamas „Rama“.
© Įveikligą.lt
Komentara