2009 balandžio 3 d.

Žalioji arbata geriama jau daugiau nei 4000 metų, ji jau seniai populiari Azijos kultūroje ir tik visai neseniai atkeliavo į Lietuvą. Senovės Kinijos ir Japonijos medicinos šaltiniuose teigiama, kad žaliosios arbatos vartojimas gali išgydyti ligas, o naujausi moksliniai tyrimai pagrindė tūkstančius metų gyvuojančios žalios arbatos gydomasias savybes, išlaikant organizmo pusiausvyrą ir siekiant išvengti onkologinių susirgimų.

Sveika burna - sveikas organizmas?

„Mes jau seniai darėme prielaidą, kad žalioji arbata naudinga sveikatai", - sakė žaliosios arbatos sąsajų su sveikata tyrimo autorius dr. Yoshihiro Shimazaki iš Kyushu universiteto Japonijoje. „Kadangi daugelis iš mūsų vartoja šią arbatą reguliariai, aš ir mano kolegos, nutarėme ištirti žaliosios arbatos poveikį burnai ir kitiems organams, nes pastaruoju metu didėja mokslininkų dėmesys pagrįsti teoriją: sveika burna - sveikas visas organizmas".

Mokslininkai pastebėjo, kad išgėrus vieną puodelį žaliosios arbatos, sumažiname riziką susirgti burnos, dantenų ir dantų ligomis, kurios negydomos gali plisti į tolimesnius burnos audinius ar kaulus. Žalioji arbata ne tik sumažina burnos gleivinėje ir dantenose esančius kraujavimus, bet ir dėl arbatoje esančių antioksidantų sumažina uždegimų tikimybę visame organizme.

Padeda kovoti su krūties, plaučių ir stemplės vėžiu

Jau ir  anksčiau nemažai tyrėjų buvo atkreipę dėmesį į žaliojoje arbatoje esančių polifenolinių junginių, pasižyminčių antioksidantinėmis savybėmis, galimybę pritaikyti ligų prevencijai. „Mokslo Lietuva" praneša, kad Alabamos universiteto mokslininkas dr. Santosh K. Katiyar kartu su bendradarbiais atlikdami tyrimus mėgintuvėlyje ir  su pelėmis nustatė, kad arbatoje esantys polifenoliai turi savybę slopinti krūties vėžio ląstelių augimą ir lėtinti metastazių išplitimą į kitus organus. Nustatyta, kad veikiant stipriai metastazavusias krūties vėžio ląsteles žaliosios arbatos polifenoliais, galima jas net sunaikinti. Maitinant peles žaliosios arbatos kiekiais, perskaičiuotais pagal žmogaus suvartojamos arbatos kiekį, buvo nuslopintas vėžio išplitimas plaučiuose, o gyvuliukų išgyvenamumas padidėjo. 1994 m. Nacionalinio vėžio instituto žurnale publikuojami epidemiologinių tyrimų rezultatai. Teigiama, kad žaliosios arbatos gėrimas net 60 procentų sumažino stemplės vėžio riziką kinų vyrams ir moterims.

Moksliškai įrodyta, kad žaliojoje arbatoje esančios medžiagos padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų ir saulės UV spindulių daromos žalos. Be to, šios apsauginės medžiagos geba naikinti vėžines ląsteles ir nesužaloti sveikųjų ląstelių.

Arbatos puodelis prilygsta vaisių porcijai

Flavonidai ir fitichemikalai - natūralūs arbatoje esantys antioksidantai. Dėl antioksiduojančių savybių, mokslininkai prilygina arbatos puodelį vaisių porcijai. Arbatos puodelyje esantis flavonidų kiekis keturis kartus viršija jų kiekį apelsinų sulčių stiklinėje. Pienas, medus citrina ir cukrus neturi poveikio antioksidantų įsisavinimui, bet kai kurios tradicinės fasuotos bei lapų arbatos rūšys aukščiau išvardintomis savybėmis nepasižymi. Nustatyta, kad į butelius išpilstytoje skystoje arbatoje nėra maistinių medžiagų; arbatos granulėse, milteliuose ir kitose tirpios arbatos rūšyse jų yra tik labai nedaug.

Arbatos paruošimas: „Šviežia arbata prilygsta balzamui, palikta nakčiai - gyvatei"

Senovės kinų medicina byloja, kad žmogaus organizmas kasdien kovoja su 72 rūšių nuodais. Jie patenka iš išorės arba atsiranda kaip gyvybinės veiklos produktas. Arbata - vaistas nuo visų tų nuodų ir žalioji yra aktyvesnė nei juodoji, nes žaliojoje išlieka visos naudingosios medžiagos, todėl labai svarbu arbatą paruošti taip, kad naudingosios medžiagos išliktų. Jums siūlome keletą  patarimų, kaip teisingai pasiruošti žalios arbatos gėrimą:

1. Nenaudokite vandens „iš krano" . Žaliajai arbatai netinka kietas, daug kalcio ir magnio druskų turintis, bei geležingas vanduo. Arbatai ruošti labiausiai tinka šaltinio arba filtruotas-minkštintas vanduo. Kuo minkštesnis vanduo, tuo arbata skanesnė.

2. Ruošiant arbatą vandens užvirti nereikia. Išmokite stebėti, kaip vanduo užverda. Žaliajai arbatai ruošti naudojamo vandens temperatūra turi būti nuo 80 °C iki 85 °C, todėl labai svarbu išgirsti pirmąjį vandens garsą, kai verdant vandenį nuo indo šono pradeda kilti smulkūs burbuliukai.

3. Kad arbata iškart neatšaltų, indas, kuriame ji yra pritraukiama, taip pat turi būti pašildytas. Tai galite padaryti užpildami indą šiltu vandeniu.

4. Puodeliui žalios arbatos gėrimo paruošti rekomenduojama įdėti į puodelį arba mažą arbatinuką šaukštelį arbatos, o vandenyje jį laikyti 3-5 minutes ir jokiu būdu nemaišyti arbatos, kol ji pritraukiama.

5. Arbatžolės, pabuvusios ilgiau nei septynias minutes, pradeda išskirti visas blogąsias savybes, todėl po 3-5 min. Arbatą nukoškite, arba gamindami arbatą dėkite į sietelius, kuriuos vėliau galėsite lengvai ištraukti.

6. Žalios arbatos gėrimą patariama gerti be cukraus, pieno ar medaus.

7. Vadovaukitės Rytų išmintimi: „Šviežia arbata prilygsta balzamui, palikta nakčiai - gyvatei".

Teisingai paruošta žalia arbata stabdo senėjimą, valo šlakus, žvalina, suteikia energijos, stiprina kapiliarus, kraujagyslių sieneles.

Ar galima žaliąją arbatą duoti vaikams?

Specialistai tikina, kad vaikams žalią arbatą duoti galima, tik reikėtų atsiminti, kad nereikėtų padauginti curkaus, nes tuomet gali dingti gerosios arbatos savybės. Žiemą vaikai mielai geria šiltą, o vasarą vietoj saldžių gėrimų ir limonadų, vaikams siūloma gerti atvėsintą žalią arbatą. Manoma, kad vartojantys žalią arbatą vaikai, rečiau serga infekcinėmis ir kitomis ligomis, taip pat apsaugojami nuo žalingų UV saulės spindulių poveikio. Ji žadina apetitą, padeda sutelkti dėmesį. Jei saldumynus mėgstantis vaikas įpranta prie žaliosios arbatos, besaikis potraukis saldumynams gerokai sumenksta. Vaikams žaliąją arbatą siūloma pagardinti natūraliomis sultimis.

Tai įdomu:

• Pasakojama, kad Gautama Buda atrado arbatą, kai, medituojant sode, krentantis lapas nusileido į jo puodelį.

• Žalioji arbata į Japoniją atkeliavo iš Kinijos, tačiau Japonijoje ji iki šiol geriama laikantis arbatos paruošimo tradicijų, kurioms lyginant su Kinija tik kiek daugiau nei 1000 metų. Tuo tarpu Kinijoje žaliosios arbatos paruošimo ir gėrimo tradicijos nepopuliarios ir galima sakyti visai išnyko.

• Japoniška žalioji arbata yra kartesnė, nei kiniška.

• Arbatos žinovai teigia, kad žalioji arbata gerąsias savybes išlaiko tik 2 metus ir jai ji laikoma tinkamose sąlygose. Dažniausiai tokia arbata nepasiekia Lietuvos. Lietuvos sąlygomis geriausia būtų gerti Pu-Erh arbatą, kuri yra pūdyta ir pasižymi tuo, kad kuo ilgiau stovi, tuo daugiau gerųjų savybių įgauna.

• Tikrąją žalią arbatą galima plikyti daug kartų, tačiau įsigytą su įvairiais kvapais arba pastovėjusią ilgiau nei dvejus metus, rekomendujama užpilti karštu vandeniu tik kartą ir palaikyti ne ilgiau 3-5 min.

• Arbatžolės auginamos Kinijoje, Indijoje, Bangladeše, Irane, Pietų Korėjoje, Šri Lankoje (Ceilone), Taivane (Formose), Japonijoje, Indonezijoje, Nepale, Australijoje, Argentinoje ir Kenijoje.

• Arbatos derlius yra renkamas ištisus metus, nuo ankstyvo pavasario, kai lapeliai tik pradeda kaltis, iki rudens. Pagal tai ir išskiriamos šios arbatų rūšys:

- Nefritinė rasa (玉露) - Patys jauniausi lapeliai, surinkti dar negavę šviesos. Juos renkant plantacijos uždengiamos juoda medžiaga. Kinijoje iš jų gamina baltoji arbata, o Japonijoje - garsioji 抹茶 maččia, naudojama arbatos ceremonijoje.

- Naujoji arbata (新茶) - Jauni, vos prasiskleidę arbatos lapeliai, gavę šiek tiek šviesos, ir jau turintys chlorofilo. Užplikytas gėrimas būna šiek tiek gelsvas.

- Vidutinės brandos arbata (煎茶) - Jos surenkama daugiausia, ji yra populiariausia. Japoniškas žodis sencha būtent ir reiškia šią arbatos rūšį.

- Budinčioji arbata (番茶) - Vėlyvas derlius. Renkami ne tik lapeliai, bet ir šakelės. Ši arbata užplikyta tampa rusva. Iš jos gaminama ir japoniška spraginta arbata hojicha.

Žaliąją arbatą ypač pradedame vertinti, sužinoję, kokių medžiagų joje yra. Štai jos:

• Teofilinas ir teobrominas - tai alkaloidais vadinamos medžiagos, kurios plečia kraujagysles, skatinana šlapimo išsiskyrimą, gerina širdies veiklą.
• Rauginės medžiagos slopina virškinimo organų jautrumą, gerina jų veiklą.
• Mikroelementas fluoras apsaugo nuo ėduonies.
• Mikroelementas manganas aktyvina fermentus, stiprina jungiamuosius audinius, kaulus, kremzles.
• Vitaminas Bl stip­rina nervų ląsteles ir raumenis.
• Vitaminas B2 spartina medžiagų apykaitą.
• Vitaminas B3 skatina odos ir gleivinės regeneravimą, smegenų bei nervų ląstelių medžiagų apykaitą.
• Vitaminas C stiprina imunitetą, lėtina oksidaciją, reguliuoja medžiagų apykaitą.
• Flavonoidai reguliuoja riebalų apykaitą, lėtina oksidaciją.
• Epigalokatechingalatas naikina mikrobus, stiprina širdį, gerina kraujotaką.
• Saponinai reguliuoja riebalų apykaitą.
• Eteriniai aliejai suteikia arbatai savotiško prieskonio .

Parengta pagal „Science daily", „Mokslo lietuva".