Naudinga žinoti
Ką turite žinoti apie chemoterapiją

2009 kovo 19 d. 

 

Dažnam, išgirdus žodį „chemoterapija", kyla baugūs vaizdiniai. Siekdami sugriauti kai kuriuos visuomenėje susiformavusius mitus, siūlome sužinoti daugiau apie šį vėžio gydymo būdą, kaip veikia chemoterapiniai vaistai ir kokie dažniausi chemoterapinio gydymo šalutiniai reiškiniai.

 

Kas yra chemoterapija?

 

Chemoterapija - priešvėžinių vaistų (citotoksinų) naudojimas siekiant sunaikinti vėžines ląsteles.

Yra virš 50 rūšių skirtingų chemoterapinių vaistų, dažnai vartojami keli vaistai vienu metu. Toks gydymas vadinamas  - kombinuota chemoterapija.

 

Kai kurioms vėžio rūšims užtenka vien chemoterapijos, kitais atvejais chemoterapija derinama su kitais gydymo būdais - chirurgine operacija, radioterapija (švitinimu), hormonų terapija, imunoterapija ar iškart su keliais būdais.

 

Chemoterapija  skiriama dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

 

1. chemoterapija gali kontroliuoti ar sunaikinti navikus. Šiuo gydymo metodu siekiama palengvinti ir simptomus, tokius kaip skausmas. Šio tipo chemoterapija dažnai vadinama paliatyvine chemoterapija. 

 

2. Kita pagrindinė chemoterapijos skyrimo priežastis - išvengti vėžio atsinaujinimo po operacijos arba spinduliavimo terapijos. Šio tipo chemoterapija vadinama adjuvantine arba neo-pagalbine chemoterapija.

 

Chemoterapijos vaistai suleidžiami į veną arba duodami nuryti. Yra ir kiti būdai, tačiau šie naudojami dažniausiai. Nėra universalių chemoterapijos vaistų galinčių kovoti su visais vėžio tipais, todėl kiekvienu atveju chemoterapiniai vaistai parenkami atskirai.

 

Chemoterapijos gydymo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių. Jūsų  onkologas sukurs gydymo planą, atsižvelgdamas į vėžio tipą, jo išplitimą ir kitus sveikatos veiksnius.




 

Kaip veikia chemoterapiniai vaistai:

 

Vaistai krauju išnešiojami po visus organizmo audinius. Vaistai taip pat paveikia kai kurias sveikas ląsteles - burnos gleivinę, kaulų čiulpus (kurie gamina kraują), plaukų folikulus, virškinimo sistemą. Sveikosios ląstelės po chemoterapijos atsistato, tačiau vėžinės ląstelės negali atsistatyti ir žūna. Didelė chemoterapinio poveikio dalis susijusi su itin sparčia vėžinių ląstelių medžiagų apykaita: vėžinė ląstelė per tą patį laiką įsisavina bent kelis kartus daugiau toksinių medžiagų. Dėl šios priežasties anksčiau chemoterapijai būdavo naudojama nemažai paprastų nuodingųjų preparatų, pvz., arseno junginių.

 

Skirtingi vaistai skirtingai veikia vėžines ląsteles. Jei naudojami keli vaistai, jie parenkami taip, kad papildytų vienas kitą skirtingu poveikiu.

 

Chemoterapija kruopščiai planuojama,  kad kiekvieno kurso metu sunaikintų kuo daugiau vėžinių ląstelių, bet nesunaikintų sveikų audinių.

 

Skirtingi chemoterapiniai vaistai skirtingai veikia greitai besidauginančias ląsteles:

 

  • blokuoja ląstelės receptorius, priimančius signalus, verčiančius ląstelę dalintis;
  • veikia ląstelės DNR ir neleidžia genetinei medžiagai dalintis;
  • veikia pagalbines ląstelės dalis (pavyzdžiui, branduolį), reikalingas ląstelės dauginimuisi.

 

Chemoterapijos šalutiniai reiškiniai:

 

Dėl išnaikintų sveikųjų ląstelių, po chemoterapijos visas organizmas nusilpsta, tampa neatsparus infekcijomis, tačiau po kiek laiko (nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių) organizmo funkcijos atsistato iki saugaus lygio. Jeigu Jums atliekama chemoterapija, užsirašykite Jums pasireiškusius simptomus ir apie tai praneškite gydytojui. Jis gali skirti papildomų vaistų ar pateiks naudingų patarimų, kaip šių simptmų išvengti ar sumažinti jų trukmę.

 

Bendri chemoterapijos pašaliniai poveikiai:

 

  • sausa oda;
  • seksualinio gyvenimo sutrikimai;
  • nuovargis;
  • pykinimas;
  • vidurių užkietėjimas;
  • viduriavimas;
  • skonio pokyčiai;
  • kraujodaros sutrikimai.

 

Chemoterapijai skiriami vaistai gali dirginti galvos smegenyse esančius centrus, kurie sukelia vėmimą, pykinimą, silpnumą. Dėl tokio vaistų poveikio nereikia nerimauti, nes jis ilgai nesitęsia.

 

Pykinimo ir vėmimo sindromas gali atsirasti ir dėl to, kad žūstant piktybinėms ląstelėms išsiskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų, vadinamųjų laisvųjų radikalų. Šios medžiagos taip pat dirgina organizmą.

 

Šiuo metu yra efektyvių vaistų, kurie naudojami kartu su chemoterapija gali gerokai palengvinti ligonio savijautą. Tačiau apie 10-15 proc. ligonių po chemoterapijos vis tiek jaučiasi prastai. Jie gali per parą 6-7 kartus vemti, tai - sunkus pykinimo laipsnis.

 

Todėl jiems yra skiriami vaistai, mažinantys pykinimą. Prieš dešimt metų tokių šalyje nebuvo, todėl kur kas daugiau ligonių kentėjo nuo pykinimo.

 

Taikant agresyvią chemoterapiją, po penkių parų ligonio savijauta pagerėja ir pykinimo nebelieka.

 

Prieš pradėdami gydymą, paklauskite savo onkologo:

 

  • Kokie vaistai Jums bus skiriami?
  • Kodėl buvo pasirinktas šis gydymas?
  • Kiek tai truks ir kaip dažnai?
  • Kokių šalutinių reiškinių galite tikėtis?
  • Į kuriuos šalutinius reiškinius reikia atkreipti ypatingą dėmesį ir kada skubiai kreiptis į gydytoją?
  • Kaip sekėsi kitiems pacientams, kurie patyrė šį gydymą?
  • Kaip chemoterapija paveiks Jūsų kasdieninį gyvenimą?
  • Kokius vaistus galėsite vartoti, kokių ne?

 

Parengta pagal: Detailed Guide: How Is Cancer Treated." 04 AUG 2007. American Cancer Society. Accessed 06 Dec 2008. "Chemotherapy PDQ: Treatment Overview." 27 Feb 2007. National Cancer Institute. Accessed 06 Dec 2008.

 

 

Skaitykite daugiau:

 

Chemoterapija ir lytinis gyvenimas

Chemoterapija ir nagai

Ar galiu vartoti alkoholį, jei man atliekama chemoterapija?

Ar galima gerti energinius gėrimus?

Ar galiu vairuoti automobilį po chemoterapijos seanso?

Kaip įveikti nuovargį

Natūralūs vitaminai - Jūsų pagalbininkai

Gydytojai pataria

Padėk sau

 
< Ankstesnis   Kitas >

 

pola-logo-geras.jpg 

 

 

lrytas.jpg

 

 

  

plauku magija.jpg

 

 

 

alma_logotipas.jpg

logo mamu unija.jpg  

prostatos vezio draugija.jpg 

 

 

kvapunamai.jpg

 

 

 

sveikatos radijas.jpg 

 

nacionalinis kraujo centras.jpg

 


hummel_main_black[1].jpg

 

 

Svetainės steigėjas:

virtus lt 130.jpg

  

 
©2012 Visos teisės saugomos. Sukurta: www.manosvetaine.lt